Pietinis agatmedis, (lot.Agathis australis, angl.Kauri/New Zealand kauri) – araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalų rūšis.
Tai žemumų medis, nors Šiaurės salos šiaurės rytuose esančiose aukštumose pasitaiko augančių ir iki 500 metrų aukštyje nuo jūros lygio. Toleruoja įvairų, bet labiausiai derlingą, drėgną dirvožemį.
Aukštis, kamieno storis
Pietinio agatmedžio medis žinomas kaip „Te Matua Ngahere“ vardu
Tai masyviausia vietinė Naujosios Zelandijosmedžių rūšis ir viena masyviausių bei viena tarp storiausią kamieną turinčių palanetos medžių rūšių. Lėtai augantys medžiai, per 30 metų paauga apie 10 metrų aukščio. Užauga iki 30-60 m aukščio. Jie tarp vietinių Naujosios Zelandijos medžių rūšių dominuoja sudarydami miško skliautą|. Kamienas tiesus ir storas, dažnai pasitaiko iki 3-4, kartais daugiau kaip 7 m kamieno skersmeniu (pvzd.„Great Ghost“ 8,54 m skersmens). Per metus kamienas pastorėja 1,5-4,6 mm arba vidutiniškai tai 2,3 mm.
Medžio žinomo kaip „Tāne Mahuta“ (maorių kalba reiškia „miškų valdovas arba miškų viešpats“) vardu tūris 516 m³, 45,20 m aukštis, 1,37 m aukštyje – kamienoskersmuo 491,6 cm, kamieno apimtis 1544,4 cm. Pastarojo medžio augimo vieta taip pat Naujosios ZelandijosŠiaurės salosšiaurinė dalis, tai yra natūralaus paplitimo areale.
Medis žinomas kaip „Kopi“ vardu augęs „Omahuta“ miške, buvo 56,39 m aukščio ir 4,19 m skersmens, bet 1973 metais nuvirto.
Masyviausias aprašytas Pietinis agatmedis buvo žinomas kaip „Great Ghost“ (lietuviškai reikštų didžioji dvasia) augo kalnuose, netoli Waihou (Temzės) upės. Anot Temzės istoriko Alastair Isdale medis turėjo 8,54 mkamienoskersmenį ir 26,83 m kamieno apimtį, bet 1890 metais buvo sunaikintas ugnies.
Pietiniai agatmedžiai turi labai mažą šaknų sistemą lyginant su pačiu medžiu. Iki visiško brandos amžiaus šie medžiai auga piramidės formos. Medžio žievė pelenų spalvos. Jaunų medelių lapai pailgi, siauri ir gale smailėjantys 5-10 cm ilgio ir 0,5-1,2 cm pločio (ties lapo viduriu plačiausia vieta). Subrendusių medžių lapai mažesni 2-3,5 cm ilgio ir 1-1,5 cm pločio. Kankorėžiai ovalios formos, o kada prinksta, yra nedidelio teniso kamuoliuko dydžio. kankorėžiai subręsta kovo – balandžiomėnesiais. Kankorėžyje prie kiekvieno jo žvynelio prisitvirtinę po vieną su sparnelių sėklą, tik su išimtimi apie kankorėžio viršų ir pagrindą. Viename kankorėžyje būna apie 50-110 sėklyčių. 90-110 sėklyčių sveria apie vieną gramą. Sėklyčių svoris gali kiek skirtis, priklausomai kurioje vietoje ant kankorėžio jos augo, bet maždaug 0,0065-0,0312 gramų. Sunkesnės sėklytės paprastai pasitaiko augusios kankorėžyje per vidurį. Dėl drėgnos vasaros kankorėžiuose gali paplisti grybelinė „Pestalozzia funerea“ liga. Medis sulaukęs 25-30 metų jau gali pradėti subrandinti vaisingas sėklas.
Amžius
Pietinių agatmedžių pirmieji „protėviai“Žemėje pasirodė dar prieš 190–135 milijonus metų, tai yra mezozojaus eroje, Juros periodu. Tai ilgaamžiai medžiai. Įprastai medžiai gyvena daugiau kaip 600 metų ir matyt daug medžių viršija ir 1000 metų ribą. Manoma kad „Tāne Mahuta“ medžiui gali būti apie 1500 metų. Bet iki šiol nėra patikimų įrodymų kad šie medžiai išgyventų daugiau kaip 2000 metų.
Pavadinimas ir sinonimai
Dabartinio oficialaus mokslinio lotyniško pavadinimo Agathis australis (D.Don) Lindl. autoriai David Don (1799–1841) ir John Lindley (1799–1865). Angliškas Pietinio agatmedžio „kauri“ pavadinimas yra skolinys iš maorių kalbos.
Nors dabar dėl kirtimų ribojimo naudojamas rečiau, bet praeityje dėl medžio masyvumo ir tvirtos medienos(medienos tankumas 560 kg/m³) buvo plačiai naudojamas statybose bei laivų statybose, ypač jo medieną naudodavo laivo rangautams tvirtinti.
