Petras Aleksandravičius (1906 m. spalio 21 d. Vartai, Marijampolės apskritis – 1997 m. gruodžio 25 d. Vilnius) – Lietuvos skulptorius, profesorius.
Biografija
1928–1933 m. studijavo skulptūrą Kauno meno mokykloje (dėstytojai Juozas Zikaras, Kajetonas Šklėrius, Jonas Mikėnas) ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 1951–1977 m. Piešimo katedros vedėjas, 1946 m. profesorius.
Kūryba
Nuo 1953 m. dalyvavo parodose, Vilniuje surengė individualių parodų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro lyriniai psichologiniai įvairių formų (biustas, galva, reljefas) portretai. Turėjo įtakos prancūzų skulptoriaus C. Despiau kūryba. Sukūrė antkapinių paminklų, paminklinių skulptūrų.
Kamerinių skulptūrų (reljefai, skulptūrinės grupės) pagrindinės temos – jaunystė, motinystė, darbas („Pajūryje“, 1938 m., „Kopose“, 1966 m., „Poilsis“, 1973 m., „Pavasaris“, 1975 m., „Motina ir vaikas“, 1992 m., „Tautos kančia“, 1994 m., „Obuolius skina“, 1995 m.)
Skulptūroms dažniausiai naudojama bronza, medis, marmuras, granitas. Nuliejo akvarelių, vaizduojančių Vilnių ir jo apylinkes, pajūrį, nupiešė piešinių. Kūryboje nuosekliai laikėsi realistinių principų, suformavo savitą, išgrynintą stilių. Kūriniai atskleidžia reiškinių esme, yra pozityvių nuostatų, apibendrintos, įtaigios plastikos, emocionalūs, lyriški.[1]
Darbai
Portretai:
Paminklai:
Antkapinių paminklai:
Įvertinimas
Šaltiniai
