Olomouco Šv. Trejybės kolona (ček. Sloup Nejsvětější Trojice v Olomouci) – barokinis paminklas Olomouco miesto aikštėje, Čekijoje, statytas 1716–1754 m. ir skirtas Dievui pagerbti. Tai padėka už maro, 1714–1716 m. siaubusio Moravijoje, baigtį. Kolona taip pat simbolizuoja vietinių patriotizmo išraišką, kadangi visi menininkai ir meistrai dirbę prie šio paminklo buvo Olomouco piliečiai, ir beveik visi paminkle pavaizduoti šventieji tam tikru būdu buvo susiję su šiuo miestu.
Tai didžiausia baroko stiliaus skulptūrų grupė Čekijoje. 2000 m. paminklas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Aprašymas
Kolona siekia 32,2 m aukštį. Koloną sudaro jos viršuje esančios Šventosios Trejybės ir Arkangelo Gabrieliaus bei šiek tiek žemiau esančios Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų skulptūros iš paauksuoto vario.
Trijų lygių kolonos pjedestalą iš visų pusių supa kitos 18 akmeninių šventųjų skulptūrų ir 14 reljefų detalizuotuose kartušuose. Viršutinėje pakopoje vaizduojami šventieji, susiję su Jėzaus gyvenimu žemėje – jo motinos tėvai, Šv. Ona ir Šv. Joakimas, jo įtėvis Juozapas iš Nazareto ir Jonas Krikštytojas, pakrikštijęs Jėzų – tai pat šalia jų pavaizduoti ir Šv. Laurynas bei Šv. Jeronimas, kuriems skirta koplytėlė miesto rotušėje. Trys reljefai simbolizuoja tris dieviškąsias dorybes – Tikėjimą, Viltį ir Meilę.
Žemiau jų, antroje pakopoje vaizduojami Moravijos šventieji, Šv. Kirilas ir Šv. Metodijus, kurie 863 m. atvyko į Didžiąją Moraviją skleisti Krikščionybės. Taip pat Šv. Blažiejus, kurio vardu pavadinta viena pagrindinių miesto bažnyčių ir kaimyninės Bohemijos globėjai, Šv. Adalbertas Prahiškis ir Šv. Jonas Nepomukas.
Žemiausioje pakopoje vaizduojamos austrų globėjo Šv. Mauricijaus ir Bohemijos globėjo Šv. Vaclovo skulptūros, kurių vardais pavadintos dvi Olomouco bažnyčios. Taip pat vaizduojami kitas austrų globėjas Šv. Florijonas, kuris laikomas globėju nuo įvairiausių nelaimių, ypač gaisro, Šv. Jonas Kapistranas, Šv. Antanas Paduvietis ir studentų globotojas Šv. Aloyzas Gonzaga.
Tarp šių skulptūrų vaizduojami visų dvylikos apaštalų reljefai.
Jonas Sarkanderis
Paskutinis trūkstamasis iš šventųjų yra Šv. Jonas Sarkanderis, kurio statula (laikanti baltąją leliją – skaistumo simbolį) yra antroje pakopoje. J. Sarkanderis buvo dvasininkas, kuris pasak legendos, buvo mirtinai nukankintas Olomouco kalėjime prasidedant Trisdešimtmečiui karui dėl to, jog atsisakė sulaužyti išpažinties paslapties užtikrinimą. Nutarimas čia jį pavaizduoti pažeidė papročius, nes Sarkanderis nebuvo kanonizuotas ar net palaimintas, kas galėjo pasibaigti keblia situacija su Šventuoju Sostu. Tačiau, jo pasekėjų buvo tiek daug, jog meistrai nusprendė surizikuoti. Sarkanderis buvo palaimintas 1859 m. ir kanonizuotas 1995 m. Jono Pauliaus II vizito metu.
Koplytėlė
Paminkle taip pat yra nedidelė koplytėlė, pilna reljefinių skulptūrų, kuriose vaizduojamos Kaino užauginto derliaus ir Abelio gyvulių bandos jauniklių, Nojaus, Abraomo sūnaus Izaoko ir avinėlio aukos Dievui, taip pat Jėzaus nukryžiavimas. Paskutinio reljefo fone matomi Jeruzalės ir Olomouco miestai.
-
Paauksuota Šv. Trejybės statula kolonos viršūnėje
-
Paauksuota sviedinio kopija primena, kad kolona keletą kartų buvo apšaudyta prusų patrankų 1758 m. Olomouco apgultiems metu.
-
Šv. Jono Sarkanderio statula
-
Šv. Marijos ėmimo į dangų skulptūra
Literatūra
- Perůtka, Marek (2001). Sloup Nejsvětější Trojice v Olomouci. Olomoucas: Statutární město Olomouc.
- Los, Petr & Brabcová, Jitka (2002). Svatí na sloupu Nejsvětější Trojice v Olomouci. Olomoucas: Danal. ISBN 80-85973-94-4
- Tichák, Milan (2002). Příběhy olomouckých pomníků. Olomoucas: Burian a Tichák, s. r. o.
