2012 m. spalio 31 d. Kauno valstybiniam dramos teatrui už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, produktyvų bendradarbiavimą su lietuvių dramaturgais, nuoseklią edukacinę veiklą ir išskirtinio kūrybinio braižo repertuarą suteiktas Nacionalinio Kauno dramos teatro statusas.[2]
1940–1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
1941–1944 m. – Kauno didysis teatras
1944–1949 m. – Kauno valstybinis dramos teatras
1949–1959 m. – Kauno valstybinis dramos ir muzikos teatras, vėliau – Kauno valstybinis muzikinis dramos teatras
1959–1990 m. – Kauno valstybinis dramos teatras
1990–2004 m. – Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
2004–2012 m. – Kauno valstybinis dramos teatras
nuo 2012 m. spalio 31 d. – Nacionalinis Kauno dramos teatras[3]
Teatro pastatas
Dabartinis pastatas nėra pirmieji šio teatro namai. 1928 m. pastatytas kino teatras „Metropolitain“ pagal archit. Vladimiro Dubeneckio projektą. 1959 m. kino teatras rekonstruotas, išplečiant iki dramos teatro (archit. Kazimieras Bučas). Vėlesnės rekonstrukcijos: 2004 m. ir nuo 2009 m. (archit. Algimantas Kančas).[4]
Nacionalinio dramos teatro pastatas Laisvės alėjos užstatyme išsiskiria fasado aukščiu. Suprojektuoto pagal socialistinio realizmo kanonus pastato priekį puošia 4 charakteringos Romano Kazlausko skulptūros. Tai du vaikinai ir dvi merginos, apsirengę idealizuotais liaudiškais drabužiais, laikantys paprastus muzikos instrumentus[5] Statiniui išskirtinumo suteikia pirmame aukšte gilyn įtraukta pastato dalis. Pailga erdvė už paradinių durų – buvusi įvaža į vidinį kiemą, vedusi pro 1929 m. čia iškilusį pastatą. Teatro kavinės bei rūbinės vietoje prieškaryje veikė alaus baras „Pale Ale“, parduotuvės. Pagrindinės teatro salės išvaizda ir struktūra atspindi pirminę kino teatro formą, tik su vėlesniais patobulinimais. Šiandieninė teatro salė talpina beveik 500 žmonių, tai yra 200 mažiau, nei kino teatre „Metropolitain“.
Dideliame, kompleksiškame teatro pastate yra 5 erdvės: Didžioji salė, Rūtos salė, Ilgoji salė, Mažoji scena, Didžiosios scenos fojė.[1]
