Molėtų žydų žudynių vieta ir kapas – holokausto vieta Molėtuose. Paženklinta lankytino objekto rodykle, pasiekiama nuo kelio 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai (Vilniaus g.). Nuo 1993 m. vasario 14 d. nacionalinės reikšmės kultūros paminklas (unikalus kodas – 11033).[1]
1941 m. rugpjūčio pirmosiomis dienomis Molėtų valsčiaus policijos viršininko Tomo Valiukonio ir viršaičio Alfonso Žukausko įsakymu, Molėtų žydai bei keletas žydų šeimų iš Videniškių ir Alantos miestelių buvo perkelti į getą Kauno, Dariaus ir Girėno bei Ažubalių gatvėse ir ten gyveno kelias savaites. Keliolika Molėtų žydų dar iki masinių žudynių buvo išvežta į Uteną. Iki masinių žudynių likus kelioms dienoms, visi jie buvo suvaryti į sinagogas ir saugomi vietinių baltaraiščių. Žudynių išvakarėse, T. Valiukonio įsakymu, 40 miestelio vyrų iškasė apie 50 m ilgio, 3-4 m pločio ir 4 m gylio griovį. Griovį iškasus, keli į žudynių vietą atvažiavę SS karininkai liepė prie jo varyti Molėtų žydus. Iš didžiausios miesto sinagogos jie buvo vedami kolonomis – iš pradžių jauni vyrai, o vėliau moterys, senoliai ir vaikai.[2] Pirmoje kolonoje buvo apie 180 16-45 metų vyrų, jie sušaudyti per 10-15 minučių. Maždaug po valandos atvesta antra kolona, kurioje buvo vyrai, moterys ir vaikai, po to trečia – iš senolių, įvairaus amžiaus moterų ir vaikų sudaryta kolona. Vienų liudytojų parodymais, buvo atvestos 3 žydų kolonos, kitų – 4-5 kolonos. Žudynės iš viso truko apie 5 valandas. Tikslus aukų skaičius nėra žinomas, tačiau pagal žudynių liudytojų parodymus, 1941 m. rugpjūčio 29 d. Molėtuose galėjo būti nužudyta nuo 700 iki 1200 žydų. Pagal Karlo Jėgerio raportą, bendrai Utenoje ir Molėtuose tą dieną nužudyta 3782 žydai.[1]
Vieta yra dauboje, teritorijos paviršius dirvonuoja, pakraščiai apaugę pavieniais lapuočiais medžiais. 2016 m. birželį pastatytas vietą ir kapą žymintis ženklas,[3] o rugpjūčio 29 d. atidengtas iš Lietuvos kilusio Izraelio skulptoriaus Davido Zundelovič tamsiai pilko granito memorialinis paminklas[1] su užrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis.[4]