Mirties bausmė

Mirties bausmės taikymas pasaulyje

  Uždrausta

  Netaikoma, išskyrus ypatingus nusikaltimus

  Netaikoma praktikoje pastaruosius 10 metų

  Teisėtai taikoma bausmė

Cesare Beccaria, Dei delitti e delle pene

Mirties bausmė – viena seniausių pasaulyje taikomų sankcijų už labai sunkius nusikaltimus. Šiuolaikinėse valstybėse mirties bausmės taikymas yra apribotas arba apskritai panaikintas: beveik visoje Europoje, Lotynų Amerikoje, daugumoje Ramiojo vandenyno valstybių mirties bausmė yra panaikinta. Kai kuriose valstybėse, nepanaikinusiose mirties bausmės, ji taikoma už sunkiausius nusikaltimus asmeniui – iš anksto suplanuotą nužudymą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir veikimą prieš savo valstybę, kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose mirties bausmė taip pat taikoma už seksualinius nusikaltimus.

Iki XX a. vidurio mirties bausmė buvo taikoma beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma valstybių atsisakė mirties bausmės, kaip sankcijos už nusikaltimo padarymą. Remiantis Amnesty International klasifikacija, pasaulio valstybės skirstomos į keturias kategorijas:

• 58^{[pastaba 1]} valstybės nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo nei įstatymuose, nei praktikoje.
• 96 valstybės yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės.
• 9 valstybės neatmetė mirties bausmės taikymo už ypatingus ir išskirtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, karo metu įvykdytus nusikaltimus).
• 34 valstybėse mirties bausmė nėra uždrausta įstatymais, tačiau praktikoje ji nėra taikoma bent jau pastaruosius 10 metų.^[1]

Iki XX amžiaus 9 dešimtmečio mirties bausmė daugiausiai buvo taikoma nedemokratinėse, skurdžiose ir autoritarinėse valstybėse, kuriose mirties bausmė neretai taikyta kaip politinio poveikio priemonė. 9-ame XX a. dešimtmetyje mirties bausmė panaikinta Lotynų Amerikoje, jos pavyzdžiu atgavusios nepriklausomybę 10 dešimtmetyje pasekė buvusios socialistinio bloko valstybės. Vienintelė Europos valstybė, praktikuojanti mirties bausmės taikymą, yra Baltarusija. Kita vertus, dauguma Azijos išsivysčiusių demokratinių valstybių taip pat nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo politikos, kadangi jose visuomenė stipriai palaiko mirties bausmės taikymą, be to, jai skiriama nedaug dėmesio žiniasklaidoje.

Mirties bausmė pasaulyje

Mirties bausmės taikymo praktika žinoma dar bendruomeninės santvarkos laikais, kai bendruomenės narys, nusižengęs savo genties taisyklėms, buvo pasmerkiamas myriop. Taigi, mirties bausmė tuomet buvo bendruomenės teisingumo sistemos dalis. Be mirties bausmės, nusižengęs narys galėjo būti baudžiamas kitomis bausmėmis (kompensacija nukentėjusiajam, kūno bausmėmis, išvarymas iš genties ir pan.), todėl mirties bausmė buvo retai taikoma sankcija, kadangi tinkamesne bausme buvo laikomas kompensavimas nukentėjusiajam genties nariui.

Kita vertus, nusikaltimai, padaryti kitos genties narių, buvo laikomi išpuoliu prieš nukentėjusią bendruomenę, taigi bausmių nusikaltėliui taikymas įvairavo nuo kūno bausmių ir pavergimo iki mirties bausmės. Vis dėlto genties reakcija į kitos bendruomenės įvykdytą nusikaltimą galėjo būti atsiprašymas, kompensacija arba kraujo kerštas.

Anksčiausiai mirties bausmę įtvirtinęs teisės aktas – Babilono valdovo Hamurabio teisynas. Jame buvo aprašytos 25 nusikaltimų rūšys, už kurias būdavo pasmerkiama myriop. Senasis Testamentas nustato mirties bausmę už žmogžudystę, pagrobimą, burtus, Šabato nešventimą, šventvagiškas kalbas, daugelį seksualinių nusikaltimų. Senovės Graikijoje apie 621 m. pr. m. e. Drakonto įstatymais buvo įtvirtintas mirties bausmės taikymas už daugelį nusikaltimų. Viduramžiais, panašiai kaip ir Graikijoje, mirties bausmė buvo taikoma kaip pagrindinė bausmė, kol nebuvo išvystyta šiuolaikinė kalėjimų sistema. Pavyzdžiui, 1700 metais Didžiojoje Britanijoje už vagystes, medžių kirtimus, plėšimus ir panašius nusikaltimus mirtimi buvo nuteisti 222 nusikaltėliai^[2] .

Vykdymas

Elektros kėdė iš JAV Sing-Sing kalėjimo Niujorko valstijoje

Dar XX a. pradžioje bausmė buvo vykdoma pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu dažniausiai naudojamos mirties bausmės įvykdymo priemonės yra elektros kėdė, dujų kamera, mirtina injekcija. Taip pat kai kuriose valstybėse mirties bausmė taikoma sušaudant ar pakariant.

Viduramžiais ir anksčiau buvo taikomi įvairiausi mirties bausmės variantai, pagrįsti vietiniais prietarais ir papročiais. Žinomi mirties bausmės įvykdymo būdai: pasmaugimas, sudeginimas, išvirimas, kaulų laužymas ratu, gyvo palaidojimas, nukryžiavimas, galvos nukirtimas, paskandinimas, ketvirčiavimas, odos nudyrimas, nunuodijimas, perpjovimas pusiau, užmūrijimas, užmėtymas akmenimis, nužudymas drambliu ir daugelis kitų. Mirties bausmės taikymas nebuvo atsietas nuo kankinimo, kadangi daugeliu mirties bausmės įvykdymo būdų nusikaltėlis patirdavo dideles kančias. Patys mirties bausmės vykdymo būdai buvo tokie, kad pasmerktas mirti nusikaltėlis kentėtų ir nemirtų iškart.

Mirties bausmes vykdė specialūs valstybės ar miesto išlaikomi pareigūnai – budeliai, o dar anksčiau – pati bendruomenė.

Mirties bausmė Lietuvoje

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo ji buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems. Lietuvoje mirti nuteisti kaliniai būdavo sušaudomi.

Po Prezidento Algirdo Brazausko dekreto, kuriuo buvo sustabdytas mirties bausmės vykdymas, kitiems myriop nuteistiems kaliniams pavyko jos išvengti – mirties bausmė jiems buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.

Įvykdytos mirties bausmės Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo:

1. 1992 m. rugpjūčio 8 d. – Aleksandras Novatkis
2. 1993 m. gruodžio 12 d. – Vladimiras Ivanovas
3. 1993 m. gruodžio 12 d. – Valentinas Laskys
4. 1994 m. sausio 27 d. – Vidmantas Žibaitis
5. 1994 m. rugsėjo 28 d. – Antanas Varnelis
6. 1995 m. gegužės 18 d. – Aleksandras Gudkovas
7. 1995 m. liepos 12 d. – Borisas Dekanidzė

1996 metais Lietuvoje mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas. 1998 m. gruodžio 31 d. LR Seimas mirties bausmę panaikino.

Pastabos

1. Įskaitant JAV valstijas

Šaltiniai

1. Amnesty International puslapis internete
2. Mičigano Universitetas ir informacijos apie mirties bausmes centras Archyvuota kopija 2007-09-26 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Romualdas Drakšas. Mirties bausmė: situacija ir perspektyvos (monografija).

Nuorodos

Vikiteka: Mirties bausmė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
• Amnesty International Archyvuota kopija 2008-10-10 iš Wayback Machine projekto. – žmogaus teisių organizacija (anglų kalba).
• Šalių sąrašas pagal jų pozicijas dėl mirties bausmės – Encarta Archyvuota kopija 2009-11-01 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba).
• About.com – Mirties bausmės privalumai ir trūkumai Archyvuota kopija 2006-01-18 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba).
• 1000+ nuorodų, susijusių su mirties bausme Archyvuota kopija 2016-06-23 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba).