Mikalojus Talvošas (Tolvaiša) (m. 1598 m. rugsėjo 25 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (1566–1570) ir Žemaitijos kaštelionas (1570–1588), Lietuvos dvaro maršalka (1588–1596), Trakų kaštelionas (1596–1598). Dinaburgo seniūnas (1577), Biržų tijūnas (1577) ir Radunės seniūnas (1581).
Biografija
Lietuvos bajorų Talvošų giminės atstovas, herbo „Łabędź“ savininkas. Stanislovo Talvošo sūnus. Dalyvavo Livonijos kare su Rusijos valstybe pulkininko laipsnyje, iš pradžių vadovaujant Lietuvos lauko etmonui, kunigaikščiui Romanui Teodorui Sanguškai, po to Lietuvos didiesiems etmonams Grigaliui Chodkevičiui ir Mikalojui Radvilai Rudajam.
1565 metais Mikalojus Talvošas Jono Chokevičiaus su Lietuvos daliniu buvo išsiustas į Livoniją, kur dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš švedus. Kirempo mūšyje sutriuškino 6-tūkstantinę švedų armiją, paėmė 400 karių į nelaisvę ir keletas vėliavų. 1566 metais gavo Minsko kašteliono pareigybę, 1570 metais tapo Žemaitijos kaštelionu. 1570 metais vyko su Lietuvos-Lenkijos pasiuntinybe į Maskvą, kur sudarė trejų metų paliaubų sutartį su Rusijos valstybe. 1588 metais Mikalojus Talvošas buvo paskirtas Lietuvos dvaro maršalka, o 1596 metų vasario 12 tapo Trakų kaštelionu.
Jo sūnus Adomas Talvošas (m. 1628) taip pat buvo Žemaitijos kaštelionu ir Dinaburgo seniūnu. Janina Talvošaitė, Adomo duktė, tapo Minsko kašteliono ir Žemaitijos seniūno Jono Alfonso Liackio (m. 1646) žmona.
Literatūra
- Boniecki А. Poczet rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku. – Warszawa, 1883.