1577 m. Ivanas Rūstusis užpuolė ir nusiaubė Infliantų žemes, tuo pradėdamas penkerius metus trukusį karą. Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai.
Titulinis poemos Hodoeporicon Moschicum illustrissimi principis ac domini ... (Šviesiausiojo kunigaikščio pono Kristupo Radvilos žygis į Maskvą) puslapis, poema išleista 1582 Vilniuje.
Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000 raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras, per Toropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus susikaudamas su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu. 1583 m. Infliantai įėjo į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupasJurgis Radvila.
Medalis „Biržų miesto magdeburgo teisės. 1589-2009". Autorė: dailininkė Lina KalinauskaitėBiržų pilisKristupas Radvila Perkūnas karstas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje
Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, pastatydino Biržų pilį. Dar 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje, kuris buvo panaudotas tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. 1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės.
Reformacijos platintojas
Tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. Karalius Zigmantas Vaza, kaip aršus katalikas nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais sugebėjimais.
Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko apie 6 000 karių, o Lietuvos lauko etmonasJonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo išvengta brolžudiško karo. Jonušas ir Sofija buvo sutuokti.
Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje.
Šaltiniai
↑Kristupas Radvila Perkūnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 305 psl.
._%D0%9A%D0%B0%D1%86%D1%8F%D1%80%D1%8B%D0%BD%D0%B0_%D0%93%D0%BB%D1%8F%D0%B1%D0%BE%D0%B2%D1%96%D1%87_(%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB)_(H._Lajbovi%C4%8D,_1758).jpg)
._%D0%9A%D0%B0%D1%86%D1%8F%D1%80%D1%8B%D0%BD%D0%B0_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B0%D0%B2%D1%96%D1%87-%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB_(%D0%A2%D1%8D%D0%BD%D1%87%D1%8B%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F)_(XVI).jpg)
