Metafora „ant milžino pečių“ reiškia, kad naujasis atradimas padarytas remiantis ankstesniais atradimais. Metafora žinoma nuo XII a., bet labiausiai išpopuliarinta Izaoko Niutono1675 m.[1]
Metafora (arba pernaša; gr.μεταφορά – „pernešimas, perkėlimas“) – stilistinė priemonė, tropas, vaizdingas perkeltinės reikšmės posakis.[2] Tai leksinio stiliaus figūra, tropas, kai, remiantis daiktų panašumu, vieno daikto vardas, savybės priskiriamos kitam. Kiekviena metafora yra tam tikras palyginimas, bet vienanaris – pasakomas tik vienas narys (su kuo lyginama), o kitas narys (kas lyginama) nutylimas. Praleistąjį narį atkuria vaizduotė.
Pavyzdžiai
Kraujažolių žvaigždynai pakely – vaizduojamas išvaizdos panašumas.
Egi mat gegutėlė {..)čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatoja – garso panašumas.
Ar jūs matėte vėtroje medį? – įspūdžio panašumas.
Poetinės metaforos
Poetinėms metaforoms pateikiama tokia informacija apie žmogaus būsenas, kurių kartais neįmanoma išreikšti įprastai, logine kalba.
