Mars Global Surveyor padaryta nuotrauka apima maždaug 1500 m diametro regioną.
Marso tyrinėjimai – svarbi Rusijos, JAV, Europos ir Japonijoskosmoso tyrimų dalis. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dešimtys nepilotuojamų kosminių aparatų, įskaitant zondus, dirbtinius palydovus ir paviršiumi judančias mechanines priemones buvo išsiųsti Marso tyrimams. Šiomis misijomis siekta surinkti duomenis ir atsakyti į svarbius klausimus apie „raudonąją planetą“, jos praeitį, kuri pradėtų suprasti Žemės praeitį, dabartį ir ateitį.
Marso tyrimams skirti ženklūs finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad 2/3 visų kosminių aparatų paleistų link Marso nepasiekė jiems skirtų tikslų ar net nepradėjo vykdyti jiems numatytų misijų. Daugeliu atvejų nepavykusių misijų priežastys buvo išsiaiškintos, tačiau dalis misijų žlugo arba su kosminiais aparatais buvo prarastas ryšys be akivaizdžių priežasčių, todėl tyrinėtojai pusiau juokais kalba apie Žemės-Marso „Bermudų trikampį“. Šis reiškinys taip pat populiariai vadinamas Marso prakeikimu.
Pagrindinės tyrimų kryptys
Marsas nuo seno žadino žmonijos fantaziją. Pirmieji stebėjimai teleskopais atskleidė spalvos pakitimus Marso paviršiuje, kurie buvo susieti su galimais sezoniniais augalijos pokyčiais, taip pat pastebėtos linijos, kurios gavo Marso kanalų pavadinimą. Šios pirmosios ir klaidingos interpretacijos sužadino visuomenės susidomėjimą. Vėlesniais tyrinėjimais teleskopais aptikti du nedideli Marso palydovai, ledo kepurės poliuose, aukščiausias Saulės sistemos kalnas Olympus Mons ir Valles Marineris – didžiausias Salės sistemos kanjonų sistema. Tai dar labiau skatino domėjimąsi Marsu. Tarp pagrindinių Marso tyrinėjimais keliamų klausimų yra šie:
Kaip Marso sudėtis skiriasi nuo Žemės ir kokie yra šių dviejų planetų raidos skirtumai?
Kuo skiriasi nuo Žemės Marso vidinė dalis?
Ar Marsas tebėra geologiškai aktyvus?
Kokie gamtiniai ištekliai yra Marso paviršiuje, kurie galėtų būti panaudoti Žemės reikmėms?
Ar Marsas yra turėjęs tankią atmosferą?
Ar Marse yra buvę vandenynai?
Kokie Marso geologinėje istorijoje vyko klimatiniai pasikeitimai ir kas sukėlė šiuos pasikeitimus?
Kiek stabilus yra dabartinis Marso klimatas?
Ar Marse vyko cheminė evoliucija, kuri galėjo sukurti organines molekules?
Ar cheminė evoliucija Marse atvedė prie gyvybės atsiradimo (žr. Gyvybė Marse)?
Jei Marse yra buvusi gyvybė, ar ją dar galima kur nors surasti dabar?
„Langai“ kosminių aparatų paleidimui
Norint suprasti Marso tyrinėjimų istoriją naudojant robotus, svarbus atsižvelgti į tai, kad palankios sąlygos kosminiams aparatams į Marsą siųsti yra kas 2,135 metai, t. y. kas 780 dienų. Tokie „langai“ buvo/bus:
1996 lapkritis/gruodis
1998 gruodis – 1999 sausis
2001 balandis
2003 birželis/liepa
2005 rugpjūtis
2007 rugsėjis
2009 spalis
2011 spalis/lapkritis
2013 gruodis – 2014 sausis
2016 sausis/balandis
2018 balandis/gegužė
2020 liepa/rugsėjis.
Ankstyvieji praskrendantys zondai ir dirbtiniai palydovai
Fotografuota iš Mariner 4, pirmojoje iš arčiau darytoje Marso nuotraukoje matosi Marso 330x1200 km paviršiaus plotas.
Ankstyvosios sovietų misijos
TSRS kosmoso programa link Marso 1960 spalį paleido du praskrendančius zondus, kurie buvo pavadinti Mars 1960A ir Mars 1960B, bet abu zondai nepasiekė Žemės orbitos. 1962 m. nepavyko su dar trim sovietų zondais – du nepaliko Žemės orbitos (Mars 1962A ir Mars 1962B), o su vienu prarastas ryšys pakeliui į Marsą (Mars 1). 1964 m. nepavyko dar vienas bandymas zondu pasiekti Marsą (Zond 2).
Mariner programa
1962–1975 m. JAVNASA agentūra vykdė „Mariner“ programą, skirtą Marso, Veneros ir Merkurijaus tyrimams. Šįkart mokslininkų pastangos nebuvo bevaisės ir 4 kosminiai aparatai iš 6, paleistų link Marso, pasiekė tikslą.
„Mariner 3“ misija buvo nesėkminga.
„Mariner 4“ buvo pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai nuskriejęs iki Marso, nufotografavęs jo paviršių. Gautose nuotraukose buvo matomas Mėnulio tipo planetos paviršius su krateriais. Užfiksuotas atmosferosslėgis nuo 4,1 iki 7,0 mbar (410–700 paskalių), o dienos temperatūra numatyta kaip -100 laipsnių Celsijaus skalėje. Magnetinis laukas neužfiksuotas.
„Mariner 6“, praskriejęs planetą 1969 m. liepos 31 d., perdavė į Žemę 75 Marso paviršiaus nuotraukas, iš jų 26 darytas iš arti. Nustatyta, kad planetos paviršius nėra panašus į Mėnulio (kaip buvo matoma iš ankstesnės misijos nuotraukų). Patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.
„Mariner 7“ misijos metu, praskriejant Marsą 1969 m. rugpjūčio 5 d., padarytos ir perduotos tyrimams 126 nuotraukos, iš jų 33 artimos. Nufotografuota 20 % Marso paviršiaus. Nustatyta, kad pietų ašigalio „kepurė“ sudaryta beveik vien iš anglies dioksido.
„Mariner 9“ Marsą pasiekė 1971 m. lapkričio 14 d. ir tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. Skriedamas gana arti Marso, nufotografavo daugiau nei 80 proc. jo paviršiaus, į Žemę persiuntė 7329 paviršiaus nuotraukas, taip pat Marso palydovų Fobo ir Deimo nuotraukų. Po maždaug metų laiko „Mariner 9“ buvo išjungtas ir šiuo metu neveikiantis skrieja orbita aplink Marsą.
.jpg)
