Mardasavas – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje , 4 km į šiaurės rytus nuo Puvočių , piečiau Merkio ir Ūlos santakos. Garsėja senovinėmis dzūkų tradicijomis, kaimą supa Mardasavo miškas , paupy įrengta stovyklavietė. Dešiniakrantė Mardasavo dalis patenka į Merkinės seniūniją. Kapinaitėse ant Merkio kranto išlikę 3 mediniai kryžiai be užrašų. Kaimo apylinkėse rasta mezolito ir neolito laikotarpių gyvenviečių. Yra partizanų bunkerių.
Etimologija
Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Mardõsas, Mar̃dosa, Mardasas , kuris – iš asmenvardžių bltr. Мардас, Мордас, Маpдасевiч , ukr. Мордас < slav. морда, мордасы („snukis, marmūzė“).[ 2]
Istorija
Tiltas per Merkį ties Mardasavu
XIX a. pab. Mardasavas pateko į Trakų apskrities Merkinės valsčių , buvo kaimo apylinkės centras (į ją pateko Purpliai, Puvočiai, Kašėtos, Kaibūčiai, Blindynė).[ 3]
Lenkijos okupacijos laikotarpiu, Merkiu ėjusi demarkacinė linija kaimą dalino į dvi dalis. Todėl dešiniajame Merkio upės krante esanti kaimo dalis priklausė Lietuvai , o kairysis Merkio upės krantas – Lenkijai.[ 4]
1923 m. buvo atidaryta lietuvių liaudies mokykla. Tais metais Mardasave buvo 30 ūkių ir 166 gyventojai.
Gyventojai
Žymūs žmonės
Rokas Čiurlionis, iš Bingelių kilęs kaimo daraktorius, mokęs spaudos draudimo metais.
Mardasave gimė ir visą gyvenimą pragyveno žymus liaudies dainininkas, pasakotojas Petras Zalanskas (1900–1980).
Mardasave gimė Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras Alfonsas Kondratas (1932–2001).
Mardasave gimė choro ir orkestro dirigentas, pedagogas Petras Bingelis (1943–2020).
Galerija
Kryžius
Pirkia Mardasave
Kaimo ūlyčia
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 37.
↑ Mordasowo . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 675 psl. ( lenk. )
↑ http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/index,lt,22646.html Archyvuota kopija 2016-02-25 iš Wayback Machine projekto.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.