PROFILBARU.COM

Mafija (mafia), arba Cosa Nostra (liet. Mūsų Reikalas) – siciliečių kriminalinės organizacijos, kurių kilmė siekia dar XVIII amžių. Be Italijos, mafija labai aktyviai veikia Amerikoje – būtent JAV mafija ir išgarsino šį pavadinimą.

Dabar mafija dažnai vadinamas bet koks organizuotas nusikalstamumas.

Mafijos struktūra

Korleonių šeimos struktūra iš filmo Krikštatėvis

Tipiška mafijos šeimos struktūra:

Capo Crimini – šeimos bosas, populiariai – Donas (angl. Don)
Capo Bastone – žemesnysis bosas, antras asmuo šeimoje.
Consigliere – patarėjas ir tarpinė grandis, duodant įsakymus.
Contabile – patarėjas finansiniais klausimais.
Caporegime – kovinio būrio iš 10 ar daugiau kareivių vadas. Didesnėse šeimose būdavo daugiau nei vienas būrys ir atitinkamai daugiau nei vienas caporegime.
Sgarrista – kareivis.
Picciotto – „Mygtukas“ – žemo rango kareivis, samdomas atskiroms užduotims.
Giovane D’Honore – tik bendradarbiaujantis su šeima asmuo. Ūsuotųjų Pitų laikais taip būdavo vadinami ne italų kilmės nariai.

Griežta hierarchinė struktūra ir subordinacija yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl teisėsaugai labai sunku apkaltinti aukščiausiuosius šeimos asmenis. Sulaikytas kareivis ar picciotto daugų daugiausia gali išduoti savo caporegime. Dažnai žemesnieji nariai net nežino, kas pirmasis davė konkrečios nusikalstamos veiklos nurodymus ir net ne visada žino, kam iš tiesų jie dirba. Padėtis pagerėjo, JAV priėmus RICO (Racketeer Influenced and Corrupt Organizations Act) įstatyminius aktus, taikančius atsakomybę vien už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje.

Mafija Italijoje

Nors organizuotas nusikalstamumas įvairiais pavadinimais egzistavo visoje Italijoje, būtent mafia atsirado Sicilijoje, apie XIX amžių. Manoma, kad pradžioje ji tarnavo kaip citrinmedžių ir apelsinmedžių laukų aplink Palermą apsauga, tačiau vėliau pradėjo plėsti savo veiklos sferą. Ypač aktyviai stengėsi įgyti ryšių politikoje. Su mafija susiję politikai iki dabar yra vienas didžiausių jos galybės garantų.

Musoliniui valdant Italiją, su organizuotu nusikalstamumu buvo stengiamasi susidoroti nepaisant įstatymų ar žmogaus teisių, ir tai labai susilpnino mafijos įtaką. Čezarei Mori, Palermo prefektui, buvo suteikti padidinti įgaliojimai būtent kovai su mafija, ir juos naudodamas jis privertė bėgti į užsienį ne vieną kriminalinio pasaulio bosą. Užtekdavo vien įtarimo, kad žmogus bendradarbiauja ar yra mafijos narys, ir jis būdavo suimamas. Musolinio valdymo metais cosa nostra įtaka buvo beveik panaikinta.

Tačiau vėliau tai atsisuko prieš pačią vyriausybę, kadangi būtent vietinė mafija padėjo amerikiečiams išsilaipinti Sicilijoje Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, jų žvalgybai reikalingos informacijos suteikdama per Čarlzą „Laimingąjį“ Lučiano. Mafija Sicilijoje Amerikai pasitarnavo ir vėliau, kadangi būdami aršūs anti – komunistai, naudojo savo įtaką įvairiose sferose persekioti Italijos komunistų judėjimą.

1980–1990 metais eilė vidinių karų vėl susilpnino mafiją, ir iškilo vadinamoji naujoji karta, Cosa Nuova.

Manoma, kad iki dabar Italijoje, ypač – Sicilijoje, mafija turi didžiulę įtaką.

2010 m. liepos 13 d. daugiau nei 3000 policininkų ir karabinierių atliko didžiausią per 15 m. nusikaltėlių sulaikymo akciją. Per ją buvo sulaikyti 304 asmenys, kaltinami priklausymu nusikalstamai organizacijai, pinigų plovimu, žmogžudystėmis ir kt.^[1]

Žymesni bosai:

Salvatore „Toto“ Riina, Korleonės mafijos šeimos bosas, manoma, suvienijęs ir valdęs visą Sicilijos organizuotą nusikalstamumą. Areštuotas 1993 metais, šiuo metu įkalintas.
Salvatore Greco, pirmasis Sicilijos Mafijos Komisijos, įkurtos apie 1958, „sekretorius“.
Bernardo Provenzano, Toto Rinos įpėdinis, pramintas „Korleonės Fantomu“, policijos buvo ieškomas apie 40 metų ir areštuotas 2006 balandžio 11 d. Korleonėje.
Salvatore Lo Piccolo, manoma, tapsiantis Provenzano įpėdiniu. Sulaikytas 2008 metais.
Domenico Oppedisano, 'Ndrangheta grupuotės lyderis (it. capo dei capi – bosų bosas), sulaikytas 2010 m. liepos 13 d. kartu su dar daugiau nei 300 kaltinamųjų. Kaltinamas priklausymu nusikalstamai organizacijai, žmogžudystėmis, pinigų plovimu, prekyba narkotikais ir kt.^[2]

Mafija JAV

Nuo Sicilijos mafijos amerikiečiai skiriasi kai kuriomis tradicijomis. Skirtingai, nei gimtinėje, čia stipri tradicija neliesti „civilių“ – nekaltų žmonių, paprastai turimos omenyje nužudyti planuojamo asmens giminės. Tai viena iš priežasčių, kodėl JAV mafija labai retai naudoja bombas, paprastai būtent tada, kai norima, jog žmogžudystė nebūtų siejama su cosa nostra. Sicilijoje, tuo tarpu, laikoma normalia, tradicine bausme nužudyti su teisėsauga pradėjusio bendradarbiauti mafiozo gimines. Gali būti, kad tai viena priežasčių, kodėl ten stipriau laikomasi omertos – tylėjimo įstatymo, kai JAV informatorių ir su FTB bei policija pradėjusių bendradarbiauti aukšto rango mafiozų banga 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose padėjo teisėsaugai nuteisti ne vieną bosą, capo ir kitus vadovaujančius nusikaltėlius.

Taip pat manoma, jog Sicilijos mafijos bosai pavaldinius griežčiau kontroliuoja.

Žymesni bosai:

Šeimos

JAV beveik visuose miestuose egzistavo tik po vieną mafijos organizaciją, borgata arba kitaip – šeimą (nors dažniausiai tai nebūdavo šeima tradiciniu supratimu, vadovavimas mafijos šeimai tradiciškai nebūdavo perduodamas kraujo ryšių principu – svarbiau sugebėjimai ir įtaka, nors pasitaikydavo visaip).

Niujorke, išimtinai, nuo pat Komisijos įkūrimo egzistavo net penkios šeimos, žinomos šiais vardais:

Lucchese (Įkūrėjas – Gaetano „Tom“ Reina, pavadinta pagal vėlesnį doną Tommy Lucchese)
Genovese (įkūrėjas – Laimingasis Lučianas, pavadinta pagal vėlesnį doną Vito Genovese)
Gambino (kilo iš neapoliečių gaujos, vadovaujamos Pellegrino Morano. Pavadinta pagal vėlesnį doną Carlo Gambino)
Bonanno/Massino (Įkūrėjas Joe Bonanno, valdant Joe Massino šeima buvo pervadinta)
Colombo (Įkūrėjas Jim Profaci, pavadinta pagal vėlesnį doną Joe Colombo).

Filmai ir knygos

Mafija senai yra tapusi Italijos folkloro dalimi, o nuo XX a. vidurio – ir JAV popkultūros dalimi. Cosa Nostra pasaulis įkvėpė daugybę rašytojų ir režisierių, kai kurie kūriniai būdavo paremiami tikrais faktais, kai kurie – tik pačiu principu.

Įdomu, kad vyko ir atvirkščias variantas – knygos ir filmai apie mafiją turėjo įtakos pačiai mafijai. Kai kurių šaltinių teigimu, po legendinio „Krikštatėvio“ nupasakoto papročio bučiuoti Dono žiedą, kai kuriose šeimose toks paprotys iš tiesų atsirado – nors iki tol nieko panašaus realybėje nebuvo.

Krikštatėvis

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Neabejotinai garsiausia knyga šia tema yra Marijo Pjuzo bestseleris „Krikštatėvis“ (1969). Romanas paremtas daug tikrų įvykių, tačiau pakeisti vardai ir sumaišyti laikotarpiai. Aprašomos penkios didžiosios Niujorko šeimos iš tiesų egzistavo, tik kitomis pavardėmis. Mafijos Sindikato susikūrimas galėjo inspiruoti „Krikštatėvyje“ aprašytą penkių šeimų pasitarimą ir vėliau – Maiklo Korleonės susidorojimą su keturių konkurentų bosais. Teisingi knygoje paminėti faktai apie žiaurią Musolinio kovą prieš mafiją Sicilijoje ir visoje Italijoje, o Lučiano susidorojimas su Džo Maserija galėjo įkvėpti sceną restorane, kur Maiklas Korleonė nušauna Virdžilijų Solocą ir policijos kapitoną Maklaskį.

Dar didesnio populiarumo susilaukė režisieriaus F. F. Kopolos filmas – trilogija „Krikštatėvis“. Jame romanas yra praplėstas, o scenarijų kartu su Kopola rašė pats Marijo Pjuzo. Čia randame dar daugiau tikrų faktų atgarsių: Maiklo Korleonės ir Haimono Roto kelionė į Kubą yra aiški užuomina į Havanos konferenciją. Mejeris Lanskis (taip pat žydas) iš tiesų konferencijos pradžioje su Lučiano aptarinėjo investicinius reikalus ir siūlė investuoti 150000 dolerių į kazino. Tačiau Lučiano su Lanskiu niekada nebuvo priešais.

„Krikštatėvis“ išgarsino ir popkultūroje įamžino mafijos šeimos struktūrą.