Lino verdenė – šaltinisŠvenčionių girininkijoje, Bėlio miške, Sėtikio ežero rytiniame krante.[1][2] Išteka 171,2 m aukščiau jūros lygio. Šaltinio vanduo yra skaidrus ir skanus, jo temperatūra visada yra apie +10 °C. Verdenės debitas apie 500 m³ per parą.
Šaltinį maitina vanduo išsikraunantis iš fliuvioglacialinių nuogulų – smėlio, žvirgždo ir gargždo su smulkiais rieduliais. Šaltinio duburyje kunkuliuoja daugybė verpetų su pilkai gelsvu įvairaus rupumo smėliu. Šaltinis krentantis. Dugnas kietas (smėlis su nedideliais rieduliais), daug kur pasidengęs gelsvai rusvais dumbliais.
Vanduo yra gėlas, kalcio magnio hidrokarbonatinis. Jame randama daug geležies ir sieros junginių, turinčių gydomųjų savybių. 1985 m. Lino verdenė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.[3] Įeina į Sirvėtos RP teritoriją.[4]
Vardo kilmė
Pasak vienos iš legendų, šaltinis pavadintas čia gyvenusio žynio Sėtikio sūnaus Lino, kuris narsiai kovojo su kryžiuočiais, vardu. Linas suklaidino priešą, nuvesdamas jį per užšalusį ežerą, tad kryžiuočiai su sunkiais šarvais įlūžo į ežerą ir nuskendo. Kartu su jais žuvo ir drąsusis Linas. Po šio įvykio vietoje, kur buvo šventykla, išsiveržė šaltinis. Verdenė anuomet reiškė ne ką kita, kaip šaltinį.[5]
