Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga – Lietuvos profesinė organizacija, 1922–1929 m. veikusi Kaune.
Istorija
Steigėjai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Strimaitis, Antanas Vienuolis, Antanas Klimas ir Jonas Martynas Laurinaitis. Iki 1921 m. pradžios žurnalistų ir rašytojų reprezentacinius uždavinius atlikdavo dr. J. Ereto vadovaujama ELTA. Bendresnio pobūdžio spaudos bendradarbių reikalams aptarti plunksnos darbininkai karts nuo karto susirinkdavo, bet jie nebuvo organizuoti, nebuvo jų ir daug. Jie tik atstovavo kurios nors srovės laikraščiui ar žurnalui. Bet sumanyta Kaune sušaukti Pabaltijo žurnalistų konferencija patarnavo gana svarbiu akstinu žurnalistų organizaciniame darbe. 1921 m. gegužės 11 d. Pabaltijo žurnalistų suvažiavimo organizacinių reikalų spręsti susirinko kun. J. Tumas-Vaižgantas, J. Laurinaitis, A. Klimas, Antanas Busilas, B. Damskis, dr. Eliziejus Draugelis, Jonas Kriščiūnas, Juozas Pajaujis, Balys Sruoga, A. Žukauskas-Vienuolis, Augustinas Voldemaras, Vaclovas Biržiška ir dr. Izraelis Eljaševas. Pabaltijo žurnalistų konferencija įvyko Kaune 1921 m. gegužės 30 d. – birželio 3 d., buvo svarstomi kultūros, ekonomijos, politikos, spaudos ir karinio bendradarbiavimo klausimai. 1922 m. vasario 26 d. latviai švente savo pirmojo laikraščio 100 metų sukaktį. Jie kvietė kolegas žurnalistus lietuvius į Rygą. 1922 m. sausio 13 d. įvyko susirinkimas, kuriame iškilo būtinas reikalas turėti savo profesinę žurnalistų sąjungą. Pagaliau visi nutarė tokią organizaciją steigti. Prof. Vaclovas Biržiška pasiūlė ją pavadinti „Lietuvos žurnalistų Sambūriu“, bet tas pavadinimas susirinkimo dalyviams nepatiko. V. Biržiška savo siūlymą atsiėmė. Buvo dar siūlyta „Lietuvių žurnalistų Draugija“, bet po ilgo ginčo dauguma balsų priimtas organizacijos pavadinimas: „Lietuvių Literatų Draugija“. Į valdybą išrinkti: kan. J. Tumas-Vaižgantas, J. Laurinaitis, A. Klimas. Valdybai buvo pavesta ir latvius pasveikinti, ir įstatus paruošti.
Pagaliau 1922 m. sausio 31 d. Kaune sušauktas pirmasis žurnalistų ir literatų steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo: kan. J. Tumas-Vaižgantas, Matas Šalčius, Bronius Prapuolenis, J. Laurinaitis, Antanas Bružas, K. Kristutis, Juozas Pronskus, Petras Ruseckas, A. Klimas, J. Strimaitis, Matas Bagdonas, Kazys Samajauskas, A. Žukauskas-Vienuolis, Pranas Būdvytis. Susirinkimui pirmininkavo kan. J. Tumas, sekretoriavo – A. Klimas. J. Tumas pateikė naujos organizacijos įstatus. Įstatai apėmė labai plačius steigiamos organizacijos veiklos barus. Tačiau jie buvo labiau priimtini rašytojams. Įstatai buvo labai praktiški, gyvenimiški, nesigilinta į įvairias plunksnos darbininkų teorines – ideologines bei filosofines sritis. Kalbamus įstatus pasirašė: kan. J. Tumas, J. Strimaitis, A. Žukauskas-Vienuolis, A. Klimas, J. Laurinaitis. 1922 m. kovo mėn. įstatai buvo įteisinti, juos įregistruojant Kauno apskrities viršininko įstaigoje.
Sąjungos tikslas buvo padėti rašytojams ir žurnalistams palaikyti tarpusavio ryšius, keistis nuomonėmis, kelti kvalifikaciją, teikti pagalbą nelaimės atveju, palaikyti ryšius su panašiomis užsienio organizacijomis. Ypatingo aktyvumo ir svorio Lietuvių žurnalistų ir Rašytojų Sąjunga pasiekė 1924–1925 m. Jau 1924 m. sąjungos narių priaugo iki 43, iki 1929 m. paūgėjo iki 71. Gyvenimas parodė, jog labiau organizacinę veiklą mėgsta žurnalistai, o ne rašytojai. Tuo tarpu sąjungos įstatuose pirmoje vietoje buvo minimi rašytojai, o ir patys įstatai daugiau tiko rašytojams. Tad kilo mintis žurnalistus atskirti nuo rašytojų.[1]
1929 m. kovo 22 d. laikraščio „Mūsų Rytojus“ redakcijos patalpose buvo sušauktas reorganizacinis susirinkimas. Į jį atsilankė 30 narių. Žurnalistai nuo rašytojų atsiskyrė ir įkūrė Lietuvos žurnalistų sąjungą. LŽS Kauno apskrities viršininko įstaigoje įregistruota 1930 m. balandžio 12 d. 1932 m. įsteigta Lietuvių rašytojų draugija.[2]
Pirmininkai
Šaltiniai
