Lieporiai – Šiaulių miesto pietvakarinės dalies mikrorajonas, 5 km nuo miesto centro prie kelio A12Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas.[2] Prie miesto neprijungta gyvenvietės dalis yra Lieporiai Šiaulių rajono savivaldybėje.
Geografija
Ribojasi šiaurės vakaruose su Dainais, šiaurėje su buvusiu Aukštabalio kaimu ir Besarabijos dalimi, vadinama Taškentu (urbanistinis projekto kodas Lieporiai-1, todėl administraciniai priskiriamas Lieporiams), rytuose su Verduliais ir Verduliukais, pietvakariuose su Gegužiais, pietuose su Beržyne, vakaruose su Gytariais.
1945-1963 m. kaimo laukuose veikė karinis–civilinis aerodromas, uždarytas pastačius televizijos bokštą. Senasis Lieporių kaimas nugriautas 1970–1977 m. ir 1980–1984 m. statant daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonus. Vienas jų (urbanistinis projekto kodas Lieporiai-2) dėl tolumo nuo miesto gyventojų buvo pramintas Sachalinu, kitas (Lieporiai-3) – Kamčiatka.
Miestas pagal pokario metais rengtą slaptą generalinį planą, sudarytą jaunos Leningrado architektės Šarapovos, turėjo plėstis Kairių kryptimi, Talšos ežeras turėjo atsidurti miesto viduryje. Vilniaus projektuotojai (vadovas architektas Kazimieras Bučas), šiauliečiams net nežinant, planavo didelį gyvenamąjį rajoną aplink Salduvę. Bet vis intensyvėjantis pokario metais „šaltasis karas“ miestui „padovanojo“ rekonstruotą Zoknių karinį aerodromą. Aerodromo vadovybė, ypač pulkininkas Loginovas ir partijos miesto komiteto pirmais sekretorius Algirdas Ferensas greitai suprato, kad gyvenimas sugriovė genplaną – aerodromo iškelti jau nebegalima ir problemą reikia spręsti Vilniuje ar net Maskvoje. Miesto architektai ir valdžia sutarė, kad miestą, kaip ir buvo galvota prieškario metais, reikia plėsti į Bubių poilsio zoną. Iš TSRS kariuomenės generalinio štabo buvo gautas raštas, kad dėl ypatingų motyvų aerodromo aplinkoje namų statyti negalima. Ši pirmojo genplano superklaida būtų paaiškėjusi vėliau pati savaime, bet net tada, baigiant statyti Namų statybos kombinatą, jau buvo sugaišta daug laiko. Todėl ir teko pirmuosius kombinato pagamintus stambiaplokščius namus statyti miesto centre, nes kitur nebuvo net išplanavimo projektų. [3]
Lieporiai urbanizuoti pagal 1966 m. projektą (architektas A. Kuosa). 1998 m. buvusios kolūkinės gyvenvietės dalis įjungta į miesto ribas.
Pietinėje rajono dalyje 1989–1990 m. suprojektuotas Šventupio gyvenamasis rajonas, tačiau projektas, nutrūkus daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, nebebuvo vykdomas, o 1993–1994 m. jam numatytas žemės sklypas buvo išdalytas po 2-3 ha buvusiems kolūkiečiams. Mažaaukštė gyvenamoji statyba, kol neparuoštas naujas rajono specialusis planas, vykdoma tik prie esamų gatvių.
Infrastruktūra
Rajono teritorijoje yra Lieporių parkas, keturi mokyklų stadionai.