Liaudiškių–Mažuolių miškai

55°41′ š. pl. 23°36′ r. ilg.

Vienas iš holokausto paminklų Liaudiškių miške

Liaudiškių-Mažuolių miškai – miškai Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietus nuo Radviliškio.

Geografija

Sudaro Liaudiškių, Mažuolių, Varnionių miškai. Plotas 4090 ha, mišku apaugę 3600 ha. 60 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Radviliškio urėdijai. Liaudiškių-Mažuolių miškų šiaurės rytų kraštas siekia geležinkelį Šiauliai – Jonava. Per masyvą teka Šušvės intakas Beržė. Paviršius lygus, vietomis pelkėtas.

Medynai

Miško augavietės derlingos, laikinai įmirkusios ir perteklinio drėgnumo. 90 % miškų – ūkiniai IV grupės, 10 % – apsauginiai. kultūros kilmės medynų 9 %. Beržynų yra 39 %, eglynų 25 %, drebulynų 17 %, juodalksnynų 7 %, uosynų 6 %, pušynų 3 %, baltalksnynų 2 %, ąžuolynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 18 %, pusamžiai medynai 46 %, bręstantys 19 %, brandūs 17 %. Medynų vidutinis amžius 49 m., bonitetas 1,7, skalsumas 0,72, tūris 203 m³/ha. Miškuose daug medžiojamų gyvūnų.

Istorija

Liaudiškių miške yra gamtos paveldo objektas – Liaudiškių pušis ir istorinis paminklas – 2 nacizmo aukų kapavietės: Šeduvos žydų I ir II holokausto vieta. 1945–1949 m. Liaudiškių–Mažuolių miškuose veikė Kęstučio ir Prisikėlimo apygardų Lietuvos partizanai. 1949 m. vasario mėn. masyvo pietiniame pakraštyje, Mėnaičių kaime įvyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jame įsteigtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, visus Lietuvos partizanus vienijanti organizacija, pasirašyta politinė šio sąjūdžio Deklaracija, kuri 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu.^[1]

Šaltiniai

1. Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Liaudiškių-Mažuolių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 83 psl.