Leipalingio valsčius

54.09°š. pl. 23.86°r. ilg. / 54.09; 23.86

Leipalingio valsčius
Laikotarpis: 1818 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Leipalingis
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Seinų apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Seinų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Lazdijų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Lazdijų apskritis (1944–1950)

Leipalingio valsčius (rus. гмина Лейпуны, lenk. gmina Lejpuny) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Leipalingis.

Istorija

Valsčius įkurtas carinės Rusijos laikais 1818 m. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Veisiejų rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.[1]		6684
1923 m.[2]	227	5373	1097
1932 m.	207	5496		11 seniūnijų [3]
1949-01-01 (išsamiau)	286			6 apylinkės [4]

Vadovai

• Petras Radžiukynas, 1932 m.^[5]
• Lazauskas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1947 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[6]	Apylinkė, 1949 m.[7]
Abarauskai	Abarauskų seniūnija	Abarauskų apylinkė
Didžiasalis	-	Didžiasalio apylinkė
Kaziuliai	Kaziulių seniūnija	-
Krivonys	Krivonių seniūnija	-
Leipalingis	Leipalingio seniūnija	Leipalingio apylinkė
Lipliūnai	Lipliūnų seniūnija	Lipliūnų apylinkė
Mažonys	Mižonių seniūnija	-
Saltoniškė	Saltoniškės seniūnija	Saltoniškės apylinkė
Šaulėnai	Šaulėnų seniūnija	Šaulėnų apylinkė
Vilkininkai	Vilkininkų seniūnija	-
Vilkanastrai	Vilkanastrų seniūnija	-
Zasčiūniškė	Zasčiūniškės seniūnija	-
Iš viso:	11 seniūnijų	6 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 5373 žmonės:

• Lietuviai – 94,62% (5084);
• Žydai – 2,84% (153);
• Lenkai – 2,32% (125);
• Kiti – 0,2% (11).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1864	Veršiai	Jurgis Vidūnas, knygnešys	1942
1886	Mizarai	Liudas Vailionis, botanikas	1939
1898	Vilkanastrai	Stasys Dabušis, kalbininkas	1974
1910	Veršiai	Juzė Jurkonienė, liaudies dainininkė	1972
1913	Veršiai	Jonas Vidūnas, karo lakūnas	1938
1923	Leipalingis	Algirdas Volungevičius, pedagogas	2008
1924	Mizarai	Balys Mizaras, pedagogas	1994
1926	Leipalingis	Antanas Laukaitis, žurnalistas	2014
1929	Veršiai	Ona Alesiūtė-Bleizgienė, pedagogė, poetė
1929	Veršiai	Marija Vidūnaitė-Grėbliūnienė, pedagogė
1931	Vilkininkai	Juozas Lazauskas, agronomas	2010
1932	Leipalingis	Algimantas Gedminas, treneris	2011
1937	Taikūnai	Juozas Kuckailis, žurnalistas	2013
1938	Mizarai	Pranas Jurkonis, choro dirigentas
1941	Savanoriai	Vytautas Juozas Leščinskas, žurnalistas, rašytojas
1944	Vileikiai	Leonas Radžiukynas, politinis veikėjas
1948	Cimaniūnai	Juozas Karaciejus, kalbininkas
1949	Paliepis	Jonas Levulis, politinis veikėjas
1949	Gerdašiai	Stasys Gasiliauskas, politinis veikėjas

Šaltiniai

1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 671 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 674 psl.
7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 71