Leipalingio holokausto aukų kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 11009, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – IV411) – istorinės holokausto aukų kapinės vakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, Leipalingio kaime (Leipalingio seniūnija), 1 km į pietus nuo kelio 133Merkinė–Leipalingis, Černiauskų gatvės dešinėje pusėje, Seiros kairiajame krante.
Stačiakampio plano, pailgos rytų – vakarų kryptimi, 10 m ilgio ir 5 m pločio, apjuostos betoninių stulpelių ir geležinių vamzdžių tvora. Ties jos rytinės dalies viduriu įrengti vienvėriai mediniai statinių varteliai. Vakarinėje dalyje stovi paminklas.
Teritorijos plotas – 50 m².
Paminklas
Monumentalus, dviejų tarpsnių. Postamentas betoninis, išilginto horizontalaus stačiakampio pavidalo. Virš jo kyla vertikalus, ovalo pavidalo akmuo, kurio apačia ir priekinė pusė plokščia, lygiai nupjauta.
Priekinės plokštumos kairėje pusėje iškalta Dovydo žvaigždė, dešinėje – dvi sukryžiuotos polichromuotos rožės, o žemiau – memorialinis įrašas jidiš, lietuvių ir rusų kalbomis:
Kapinių vaizdas iš šiaurės rytų pusės
קרבּנות השואה בּלײפּון
ČIA PALAIDOTI FAŠISTINIŲ OKUPANTŲ NUŽUDYTI 155 LEIPALINGIO GYVENTOJAI 1941. 09. 11 ЗДЕСЬ ПОХОРОНЕНЫ ЖИТЕЛИ ЛЕЙПАЛИНГИСА УБИТЫЕ ФАШИСТСКИМИ ОККУПАНТАМИ
Valstybės saugumo policijos Alytaus rajono viršininko įsakymu 1941 m. vasarą pradėjus suiminėti žydus, pirmiausia buvo suimtos Leipalingio valsčiaus kaimuose gyvenusios 3–4 žydų šeimos, o po to – apie 150 miestelio žydų. Suimtieji buvo uždaryti Leipalingio sinagogoje.
1941 m. rugsėjo 11 d. į Leipalingį atvažiavo apie 20 1-ojo bataliono 3-osios kuopos policininkų, tarp kurių buvo keletas SS oberšturmfiurerio J. Hamano vadovaujamo „skrajojančio būrio“ vokiečių kareivių.[1] Leipalingio policininkams buvo įsakyta prižiūrėti tvarką, konvojuoti žydus į egzekucijos vietą.
Žydai buvo šaudomi už Leipalingio parapijos kapinių, Seiros kairiajame krante iškastoje duobėje, kuriai kasti buvo mobilizuota apie 20 miestelio ir apylinkės kaimų vyrų. Žmones šaudė grupėmis. Iš pradžių buvo atvaryti vyrai, po jų – moterys, o pabaigoje vežimais atvežti seneliai ir vaikai. Iš viso nužudyti 155 žydai: 60 vyrų, 70 moterų ir 25 vaikai.[2]
1971 m. holokausto vieta ir aukų kapas buvo įrašyti į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą (kodas IV411),[3]1993 m. vasario 12 d. registruoti kultūros vertybių registre.[4] Istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas.
↑Leipalingio žydų žudynės. – Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. – Vilnius, 2011. – P. 20–21 Valentinas Brandišauskas. Lazdijų apskrities žydų likimas nacistinės okupacijos metais: nuo teisių apribojimo iki žūties. – Genocidas ir rezistencija. – Vilnius, 2008. – Nr. 1 (23). – P. 61–62
↑Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 67
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
