Laukžemės žydų senosios kapinės, vadinamos Žydkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24222, senas vertybės kodas – L555) – neveikiančios kapinės šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Laukžemėje (Darbėnų seniūnija), 1,1 km į pietvakarius nuo kelio 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis , Miško gatvės kairėje pusėje, Kulšės upelio kairiajame krante.
Įrengtos aukštumos rytiniame pakraštyje, į šiaurės rytus nuo Mažučių miško. Kapinės trapecijos plano, nežymiai ištęstos rytų – vakarų kryptimi, apjuostos griovio ir 0,6–1,5 m aukščio gruntinio pylimo, iš kurio vietomis kyšo sutvirtinimui naudoti akmenys. Šiaurinės kraštinės ilgis palei griovį 62 m, rytinės – 50 m, pietinės – 46 m, vakarinės – 47 m. Palei pylimo vidinį kraštą kapinės aptvertos medinių stulpelių ir horizontalių karčių-lentų tvora, kurios vakarinėje dalyje ties viduriu paliktas apie 1 metro pločio praėjimas.
Vakariniame pakraštyje priešais įėjimą išbetonuota keturkampė, į apačią platėjanti stela, kurios pagrindinio fasado pusėje pritvirtinta juodo poliruoto granito memorialinė lenta. Jos viršuje iškalta Dovydo žvaigždė, o po ja – tekstai jidiš ir lietuvių kalbomis:
דער אלטער לױקזעמער ײדישער בית עןלם
SENOSIOS LAUKŽEMĖS ŽYDŲ KAPINĖS.
Kapinių paviršius nelygus, banguotas, žemėja į šiaurės rytų pusę. Centrinėje ir rytinėje dalyje išlikę trejetas nedidelių akmeninių antkapinių stelų. Į medžio kamieną įaugusios stelos priekinėje plokštumoje iškalta epitafija hebrajų rašmenimis, kurią prof. Erikas Goldsteinas dešifruoja: „ČIA GULI / SVARBI / MOTERIS / YENTA / MŪSŲ MOKYTOJO DUKRA / YUDA KAT‘Z / 4-TA DIENA TISHREI / 558[?] METAIS“.[1] Be stelų, kapinėse stūkso keletas stambių akmenų, kurie taip pat galėjo ženklinti kapus. Teritorijoje auga keletas aukštų lapuočių medžių.
Teritorijos plotas – 0,2481 ha, perimetras – 204 m.
Žydai Laukžemėje gyveno nuo XVII a. antrosios pusės.[2] Miestelis buvo prie svarbaus prekybos kelio, jungusio Žemaičius su Šventosios uostu, todėl jame įsikūrė pirmoji Kretingos krašte žydų bendruomenė, kurią 1684 m. sudarė 23 žydai. Tuo metu turėjo būti įrengtos jų kapinės. XVIII a. bendruomenei persikėlus į kaimynystėje išaugusį Darbėnų miestelį, Laukžemėje ir jos apylinkėse liko pavienės žydų šeimos, kurios vertėsi smuklių, vandens malūnų nuoma, supirkinėjo žemės ūkio produkciją, kurią gabeno į Liepoją ir Rygą.
Išlikusios stelos epitafija liudija, kad tarp 1819 ir 1828 m. kapinėse buvo palaidota rabino duktė Jenta Kac (Yenta Katz). Paskutinis palaidojimas datuojamas 1913 m.[3]
1993 m. ir 2011 m. kapinės buvo tvarkomos. 1993 m. atlikti želdinių kirtimo darbai, pastatytas anotacinis ženklas ir kelio rodyklė. 2011 m. iškirsti krūmai, kapinės aptvertos medine tvora.
1995 m. kapines inventorizavo Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).[4] 1997 m. jos registruotos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (kodas L555),[5] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[6] 2010 m. kultūros paveldo objekto duomenis patikslino Vilma Norvaišienė (Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys).