Latvijos politinė sistema

Latvijos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Latvijos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis
   Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Latvijos valdymo forma – parlamentinė demokratija.[1] Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios sistemų.

Politinė istorija

1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui. 1920 m. gegužės 1 d. susirinko Latvijos steigiamasis seimas (150 deputatų), kuris dirbo iki 1922 m. lapkričio.

1922 m. vasario 15 d. buvo priimta Latvijos Respublikos konstitucija, bei išrinktas pirmasis prezidentas – Jānis Čakste. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. 1922 m. buvo išrinktas I Seimas, 1925 m II Seimas, 1928 m. III Seimas, o 1931 m. IV Seimas. Latvijos seimai pasižymėjo didele politine fragmentacija.

Pirmasis prezidentas – Jānis Čakste

Nuo 1918 iki 1934 m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių. 1934 m. po karinio perversmo į valdžią atėjo Karlis Ulmanis, kurio režimui būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose. Trumpas nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. liepos 17 d., kaip 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Molotovo-Ribentropo paktas) bei jo slaptųjų priedų rezultatas.

Sovietinės okupacijos metais aukščiausias valdžios organas buvo 1 rūmų Latvijos TSR Aukščiausioji Taryba, renkama 5 metams. Tarp AT sesijų aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo AT prezidiumas. AT leido įstatymus, sudarė respublikos vyriausybę – Ministrų Tarybą.

Pirmoji Latvijos TSR Konstitucija buvo priimta 1940 m. Rusijos TFSR Konstitucijos pavyzdžiu. Pagal konstituciją politinės valdžios struktūros pagrindas buvo darbo žmonių deputatų tarybos, kurios 1978 m. Konstitucijoje pervadintos liaudies deputatų tarybomis.[2] Vienintelė leistina partija šalyje (iki 1990 m.) buvo Latvijos komunistų partija, kuri vienintelė vykdė šalies politiką.

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji taryba paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą. Tuo metu Aukščiausios tarybos pirmininko pareigas užėmė Anatolijs Gorbunovs. Jis nuo 1990 iki 1995 m., buvo parlamento pirmininkas, o kaip premjeras, pagal 1922 m. konstituciją užėmė ir prezidento pareigas iki 1993 m., kol Guntis Ulmanis buvo išrinktas prezidentu. 1993 m. išrinktas V Seimas, kuriame daugiausiai vietų (36) gavo partija „Latvijos kelias[3]

1996 m. Guntis Ulmanis buvo perrinktas antrai kadencijai, todėl 1999 m. vykusiuose rinkimuose dalyvauti negalėjo. Juos laimėjo Vaira Vīķe-Freiberga, kurios kadencijos metu prezidentavimo laikotarpis pailgintas nuo 3 iki 4 metų. 2003 m. ji buvo perrinkta. Iki 2011 m. prezidento pareigas ėjo Valdis Zatlers, kuris laimėjo 2007 m. vykusiuose rinkimuose. Dabartinis prezidentas yra Andris Bērziņš. Kiti rinkimai vyks 2015 m.[1]

Nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo išrinkti 5 seimai. Dabartinė X Saeima išrinkta 2010 m. spalio 2 d. Juose laimėjo ankstesnė valdančioji koalicija – Valdžio Dombrovskio blokas Vienybė (33 vietos iš 100), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (22 vietos) ir Nacionalinis susivienijimas (8 vietos).[4] Dabartinė valdančioji koalicija yra centro dešinės pakraipos. Kiti rinkimai vyks 2014 m. spalį.[1]

Pagrindinis straipsnis – Latvijos konstitucija.

Latvijos Konstituciją sudaro 8 skyriai ir 116 straipsnių. Iki 1998 metų, kai Latvijos Saeima priėmė skyrių „Žmogaus teisės", buvo tik 7 skyriai ir 88 straipsniai. Pirma konstitucijos dalis Konstituciniame susirinkime (Satversmes sapulce) buvo priimta 1922 m. vasario 15 d. 1922 m. balandžio 5 d. Dėl antrosios dalies projektas buvo atmestas. Priėmus pirmąją dalį, Konstitucija įsigaliojo 1922 m. lapkričio 7 d.

Konstitucijos galiojimas buvo laikinai sustabdytas 1934 m. gegužės mėn. ir palaipsniui atkurtas nuo 1990 m. gegužės 4 d. iki 1993 m. liepos 6 d. (Seimo posėdyje už Konstitucijos įsigaliojimą nepasirašė 1 iš 99 Seimo narių – Joahims Zīgerists; taip pat nebalsavo areštuotas Alfredas Rubiks). Konstitucijos tekstas iki šių dienų iš esmės liko toks pats. Paskutinį kartą Konstitucija papildyta 2009 m. (numatyta referendumo dėl parlamento paleidimo galimybė).

Prezidento rezidencija (Rygos pilis)
Dabartinis vadovas
Postas Vadovas Partija Kadencijos pradžia
Prezidentas Edgaras Rinkevičius nepartinis 2023 m.

Prezidentas renkamas parlamento paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. (Latvijos konstitucija, 35, 36 ir 39 straipsniai). Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose, Latvijoje prezidentas labiau yra simbolinis valstybės vadovas, dažniausiai atsakingas už užsienio politiką.

Nors prezidentas formaliai yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, atstovauja Latviją užsienyje, skiria ambasadorius ir kitus aukštus pareigūnus, šios politinės galios yra suvaržytos premjero, kuris politiškai yra už tai atsakingas. (Latvijos konstitucija, 53 straipsnis)

Tačiau prezidentas turi teisę siūlyti parlamentui įstatymus, juos vetuoti, kviesti į referendumą dėl tam tikro įstatymo ir skirti premjerą. Taip pat skubos tvarka kviesti į referendumą dėl pirmalaikio parlamento išformavimo. Referendumui pavykus – parlamentas paleidžiamas, referendumui nepavykus – parlamentas toliau eina pareigas, bet prezidentas turi atsistatydinti.

Vyriausybės pastatas
Dabartinis vadovas
Postas Vadovas Partija Kadencijos pradžia
Ministras pirmininkas Krišjānis Kariņš Vienybė 2019 m. sausio 23 d.

Ministrų kabinetą sudaro ministras pirmininkas ir 17 ministrų. Juos skiria premjeras ir patvirtina parlamentas. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento. (Latvijos konstitucija, 55 ir 56 straipsniai). Ministerijų skaičių ir jų paskirtį numato įstatymai. (Latvijos konstitucija, 57 straipsnis).

Siekiant vykdyti savo pareigas, ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas turi turėti parlamento pasitikėjimą. Jei išreiškiamas nepasitikėjimas ministru pirmininku, atsistatydinti turi visas parlamentas. Jeigu išreiškiamas nepasitikėjimas atskiru ministru, atsistatydinti reikia tik jam, o į jo vietą premjeras turi paskirti naują ministrą. (Latvijos konstitucija, 59 straipsnis).

Saeimos pastatas
Dabartinis vadovas
Postas Vadovas Partija Kadencijos pradžia
Parlamento pirmininkas Ināra Mūrniece Nacionalinis susivienijimas 2014 m. lapkričio 4 d.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Saeima. 100 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose, su 5% barjeru, trejiems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Parlamento nariu gali tapti rinkimų dieną 21 metų amžiaus sulaukęs Latvijos pilietis. Rinkimai vyksta pirmą spalio šeštadienį. Naujai išrinktas parlamentas į pirmąjį posėdį renkasi pirmą lapkričio antradienį.

Vietos mastu renkamos savivaldybių tarybos, kuriose yra nuo 7 iki 60 narių, kurie renkami taip pat remiantis proporcine rinkimų sistema, 5 metų laikotarpiui. Narių kiekis priklauso nuo savivaldybės dydžio.

Politinės partijos

Seniausia Latvijos politinė partija yra Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, įkurta 1904 m. birželio 7-9 Rygoje. Jos ideologija laikoma socialdemokratija. Kaip ir Lietuvoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos, šios istorija smarkiai keitėsi nuo politinės padėties. 1999 m. ji susijungė su Latvijos socialdemokratų partija pasivadinusia buvusia Latvijos komunistų partija.

Tarpukariu svarbiausia partija buvo Latvijos valstiečių sąjunga. Jai priklausė 5 iš 9 1918–1940 m. vadovavusių ministrų pirmininkų ir du tuo pačiu laikotarpiu pareigas užėmę prezidentai. TSRS okupavus Latviją partija buvo uždrausta. Partija atkurta 1990 m., Latvijai atkūrus nepriklausomybę. 2002 m. sudarė koaliciją su Latvijos žaliųjų partija ir pasivadino Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Tautinio atgimimo laikotarpiu svarbų vaidmenį suvaidino Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdis. Atkūrus nepriklausomybę svarbiausia partija tapo „Latvijos kelias“, tačiau jau kituose rinkimuose ji prarado populiarumą ir iki šiol jo neatgavo. Per 1998 m. rinkimus į valdžią atėjo Tautos partija, kuri iki šiol yra viena iš svarbiausių Latvijos partijų. Svarbiomis partijomis tapo prieš 2002 m. rinkimus įkurtos Latvijos Pirmoji partija ir „Naujasis laikas“.

Teisminė valdžia

Pagrindinis straipsnis – Latvijos teismai.

Latvijoje teisminę valdžią sudaro rajonų (miestų) teismai, apygardos teismai ir Aukščiausiasis Teismas, taip pat karo padėties metu veikiantis karo teismas (Latvijos Konstitucija, 82 straipsnis). Teismai yra nepriklausomi ir pavaldūs tik įstatymams (Konstitucijos 83 str.).

Teisminiai paskyrimai turi būti patvirtinti Saeimos, ir jie negali būti atšaukiami. Saeima gali atleisti teisėjus iš pareigų prieš jų norą tiktai atvejais, numatytais įstatymu, Teisminės drausmės komisijos sprendimu ar baudžiamosios bylos nuosprendžiu. Teisėjų išėjimo į pensiją amžius nustatomas pagal teisės aktus (Konstitucijos 84 str.).

Latvijoje veikia Konstitucinis Teismas, sprendžiantis, ar įstatymai ir kiti parlamento aktai neprieštarauja Latvijos Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinis Teismas turi teisę panaikinti įstatymus ir kitus aktus, kurie neatitinka Konstitucijos. Konstitucinio Teismo narius renka Saeima, įstatymuose numatytam laikotarpiui, slaptu balsavimu, kuriam Saeime reikia ne mažiau kaip 51 nario balsų daugumos (Konstitucijos 85 str.).

Sprendimai teismo procesuose gali būti priimti tiktai asmenų, kurie turi įstatymu numatytą galią, ir tiktai pagal procedūras, numatytas įstatymu. Kariniai teismai turi veikti specifinių įstatymų pagrindu. (Konstitucijos 85 str.).

Tarptautiniai santykiai

Pagrindinis straipsnis – Latvijos tarptautiniai santykiai.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. rugpjūčio 21 d. tų pačių metų rugsėjo 17 d. Latvija tapo Jungtinių Tautų ir yra įvairių kitų JT organizacijų nare. Latvija taip pat yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė. Dabartinis Latvijos užsienio reikalų ministras nuo 2010 m. lapkričio 3 d. yra Piliečių sąjungos atstovas Ģirts Valdis Kristovskis.

2003 m. rugsėjo 20 d. vykusiame referendume latviai balsavo už įstojimą į Europos Sąjungą. Iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už. 2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare. Šalis siekia tolimesnio bendradarbiavimo ir integracijos NATO, ES ir kitose vakarų organizacijose, taip pat aktyvesnio dalyvavimo JT taikos palaikymo misijose.

Diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti 1991 m. spalio 5 d. Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius. Nuo 2015 m. Latvijos ambasadorius Lietuvoje – Einars Semanis, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos ambasadorius Latvijoje – Artūras Žurauskas.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Latvija Archyvuota kopija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
  2. Latvijos politinė sistemaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos
  3. Saeima.lv V Saeimos rinkimų rezultatai Archyvuota kopija 2009-03-01 iš Wayback Machine projekto.
  4. [1] Archyvuota kopija 2010-10-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Read other articles:

هذه المقالة يتيمة إذ تصل إليها مقالات أخرى قليلة جدًا. فضلًا، ساعد بإضافة وصلة إليها في مقالات متعلقة بها. (أبريل 2016) روح حرب الشتاء (بالفنلندية: henki Talvisodan) هي حالة من الوحدة الوطنية يعود إليها الفضل في حفظ فنلندا من التفكك في اصطفافات طبقية و أيديولوجية إبان الغزو السوفياتي ...

 

Kuda laut barbour Hippocampus barbouri Status konservasiRentanIUCN40802 TaksonomiKerajaanAnimaliaFilumChordataKelasActinopteriOrdoSyngnathiformesFamiliSyngnathidaeGenusHippocampusSpesiesHippocampus barbouri Jordan, 1908 Tata namaSinonim takson Hippocampus aimei Roule, 1916 lbs Kuda laut Barbour (Hippocampus barbouri) adalah sebuah spesies ikan dalam keluarga Syngnathidae.[2] Hippocampus barbouri ditemukan di rumput laut dan perairan dangkal di lepas pesisir Filipina, Malaysia, dan Ind...

 

Der Titel dieses Artikels ist mehrdeutig. Weitere Bedeutungen sind unter Kroatische Fußballnationalmannschaft (Begriffsklärung) aufgeführt. KroatienHrvatska Spitzname(n) „Kockasti“, „Vatreni“(deutsch „Die Karierten“,„Die Feurigen“) Verband Hrvatski nogometni savez Konföderation UEFA Technischer Sponsor Nike Cheftrainer Zlatko Dalić Co-Trainer Vedran ĆorlukaDražen LadićIvica OlićMario Mandžukić Torwarttrainer Marijan Mrmić Kapitän Luka Modrić Rekordspieler Lu...

Naval museum in Nova Scotia, CanadaNaval Museum of HalifaxEstablished1974Location2725 Gottingen Street, Halifax, Nova Scotia, CanadaTypeNaval museumWebsitewww.psphalifax.ca/marcommuseum[dead link] National Historic Site of CanadaOfficial nameAdmiralty House National Historic Site of CanadaDesignated1978 The Naval Museum of Halifax (formerly Admiralty House and Maritime Command Museum) is a Canadian Forces museum located at CFB Halifax in the former official residence of the Commander-...

 

Artikel ini sebatang kara, artinya tidak ada artikel lain yang memiliki pranala balik ke halaman ini.Bantulah menambah pranala ke artikel ini dari artikel yang berhubungan atau coba peralatan pencari pranala.Tag ini diberikan pada Februari 2023. Tanda Imalah (Jawi: إمالة) dan tanda Isymam (Jawi: إشمام) adalah antara tanda-tanda bacaan khusus yang ada di dalam al-Quran mashaf Utsmani. Kedua merek ini memiliki bentuk seperti potong wajik[1][Note 1] berongga (◊). Tand...

 

Vùng đất thây ma: Cú bắn đúp Áp phích chiếu rạp tại Việt Nam.Đạo diễnRuben FleischerSản xuấtGavin PoloneTác giảRhett ReesePaul WernickDavid CallahamDựa trênNhân vậtcủa Rhett ReeseDiễn viênWoody HarrelsonJesse EisenbergEmma StoneAbigail BreslinRosario DawsonZoey DeutchLuke WilsonÂm nhạcDavid SardyQuay phimChung Chung-hoonDựng phimDirk WesterveltHãng sản xuấtColumbia PicturesPariah Phát hànhSony Pictures ReleasingCông chiếu 18 thán...

Xian LimLim pada tahun 2018LahirAlexander Xian Lim[fn 1][1]12 Juli 1989 (umur 34)San Francisco, California, Amerika SerikatKebangsaanFilipinaPekerjaanPemeranmodelpenyanyihostbloggerfilmmakerpemain basketsutradaraTahun aktif2008–sekarangAgenStar Magic (2008–2018) Viva Artists Agency (2018–sekarang) GMA Network (2021–sekarang) [2]PasanganKim Chiu (2012-sekarang)Karier bola basketInformasi pribadiTinggi6 ft 2 in (1,88 m)Informasi karierSek...

 

この記事の主題はウィキペディアにおける人物の特筆性の基準を満たしていないおそれがあります。基準に適合することを証明するために、記事の主題についての信頼できる二次資料を求めています。なお、適合することが証明できない場合には、記事は統合されるか、リダイレクトに置き換えられるか、さもなくば削除される可能性があります。出典検索?: 近藤重...

 

Airport in Wonju, Gangwon, South Korea Wonju Airport원주공항原州空港Wonju GonghangWŏnju KonghangIATA: WJUICAO: RKNWSummaryAirport typePublic / MilitaryOwnerMinistry of Land, Infrastructure and TransportOperator Korea Airports Corporation Republic of Korea Air Force ServesWonjuLocationHoengseong County, Gangwon Province, South KoreaOpened28 February 1997; 26 years ago (1997-02-28)Elevation AMSL330 ft / 101 mCoordinates37°27′33″N 127°58′37″E&#...

2015 concert tour by Darius Rucker Southern Style TourTour by Darius RuckerTour posterAssociated albumSouthern StyleStart dateMay 14, 2015End dateNovember 20, 2015Legs2No. of shows47Box office$14 millionDarius Rucker concert chronology True Believers Tour(2014) Southern Style Tour(2015) Good for a Good Time Tour (2016) The Southern Style Tour was a headlining concert tour by American singer Darius Rucker, it supported his fifth studio album Southern Style (2015). It began on May 14, 2015, in ...

 

2005 film by Perarasu SivakasiTheatrical release posterDirected byPerarasuWritten byPerarasuStory byPerarasuProduced byA. M. RathnamStarringVijayAsinPrakash RajCinematographySekhar V. JosephEdited byV. JaishankarMusic bySongs:Srikanth DevaScore:DevaProductioncompanySri Surya MoviesDistributed bySri Surya Movies ReleaseRelease date 1 November 2005 (2005-11-01) Running time175 minutesCountryIndiaLanguageTamil Sivakasi is a 2005 Indian Tamil-language masala film written and direct...

 

Fictional character from the BBC soap opera EastEnders For the economist, see Masood Ahmed (economist). Soap opera character Masood AhmedEastEnders characterPortrayed byNitin GanatraDuration2007–2019First appearanceEpisode 345316 October 2007 (2007-10-16)Last appearanceEpisode 587119 February 2019 (2019-02-19)ClassificationFormer; regularCreated byDiederick SanterIntroduced byDiederick Santer (2007)John Yorke (2017)Spin-offappearances E...

Overview of the role and impact of Islam in the Ottoman Empire This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Islam in the Ottoman Empire – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (September 2016) (Learn how and when to remove this template message) Part of a series onSunni Islam Beliefs God Prophets an...

 

Cultural expression from Guyana Guyanese literature covers works including novels, poetry, plays and others written by people born or strongly-affiliated with Guyana. Formerly British Guiana, British language and style has an enduring impact on the writings from Guyana, which are done in English language and utilizing Guyanese Creole. Emigration has contributed to a large body of work relating the Guyanese diaspora experience.[1] History of Guyanese literature European perspective The...

 

Lekkoatletyka na Igrzyskach Południowego Pacyfiku 1969 – zawody lekkoatletyczne podczas Igrzysk Południowego Pacyfiku w Port Moresby. Rezultaty Mężczyźni Konkurencja Wynik Wynik Wynik Bieg na 100 metrów Jean Bourne 10,9 Charles Godden 11,0 Semi Pulu 11,0 Bieg na 200 metrów Jean Bourne 21,8 Charles Godden 22,1 Semi Pulu 22,1 Bieg na 400 metrów Saimoni Tamani 48,8 Penisimani Tuipulotu 49,3 Joseph Wéjièmé 50,1 Bieg na 800 metrów Saimoni Tamani 1:57,3 Osea Malamala 1:58,7 Peceli Tui...

Bendera Aliansi Teh Susu dibuat oleh netizen (Warna bendera berbelok dari kiri melambangkan teh susu Thailand, teh susu Hong Kong dan teh susu Taiwan) Aliansi Teh Susu (bahasa Inggris: Milk Tea Alliance) adalah sebuah istilah yang dipakai untuk menyebut gerakan solidaritas demokrat daring yang terdiri dari para warganet dari Thailand, Hong Kong, dan Taiwan. Istilah tersebut awalnya dimulai sebagai sebuah meme dan berubah menjadi gerakan protes lintas nasional dinamis untuk menekankan demo...

 

SabuNagariMasjid Al Azhar di Jalan Raya Padang Panjang-Batusangkar, Sungai UngkangNegara IndonesiaProvinsiSumatera BaratKabupatenTanah DatarKecamatanBatipuhKode Kemendagri13.04.02.2002 Luas9,00 km²Jumlah penduduk2.499 jiwa Sabu merupakan salah satu nagari yang termasuk ke dalam wilayah kecamatan Batipuh, Kabupaten Tanah Datar, Provinsi Sumatera Barat, Indonesia. Nagari ini lebih dekat dengan Kota Padang Panjang dibandingkan dengan Kota Batusangkar yang merupakan ibu kota Kabupaten Tanah...

 

Academy in Horncastle, Lincolnshire, EnglandBanovallum SchoolAddressBoston RoadHorncastle, Lincolnshire, LN9 6DAEnglandCoordinates53°12′10″N 0°06′34″W / 53.20271°N 0.10956°W / 53.20271; -0.10956InformationTypeAcademyLocal authorityLincolnshireDepartment for Education URN141581 TablesOfstedReportsHeadteacherMr Grant EdgarStaff54GenderCoeducationalAge11 to 16Enrolment573 pupilsHousesHurricane, Lancaster SpitfireColour(s)  Websitehttp://www.banov...

1990 studio album by The Pursuit of HappinessOne Sided StoryStudio album by The Pursuit of HappinessReleasedMay 1990RecordedNovember 1989, Utopia Sound Studios, Lake Hill, New YorkGenreRockLength38:55LabelChrysalis VK-41757ProducerTodd RundgrenThe Pursuit of Happiness chronology Love Junk(1988) One Sided Story(1990) The Downward Road(1993) One Sided Story is the second album by Canadian power pop band The Pursuit of Happiness, released in 1990. It was recorded over a two-and-a-half we...

 

Constituency of the Mizoram legislative assembly in India SerchhipConstituency No. 26 for the Mizoram Legislative AssemblyConstituency detailsCountryIndiaRegionNortheast IndiaStateMizoramDistrictSerchhipLS constituencyMizoramEstablished1972Total electors15,906ReservationSTMember of Legislative Assembly8th Mizoram Legislative AssemblyIncumbent Lalduhoma PartyZoram People's MovementElected year2021 Serchhip Legislative Assembly constituency is one of the 40 Legislative Assembly constituencies o...

 

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!