1990 m. kovo 4 d. vykę rinkimai į Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą senosios įstatymų leidybos institucijos labai nepakeitė: tik 10 % deputatų buvo opozicijos atstovai. Tuo metu šalį valdė komunistai, o konstitucinė sistema buvo paveldėta iš Tarybų Sąjungos.
Savo egzistavimą kaip nepriklausoma valstybė Baltarusija pradėjo 1991 m. rugpjūčio 25 d.
Valstybinė santvarka
1994 m. kovo 15 d. Baltarusijos Aukščiausioji Taryba priėmė naują Konstituciją. Pagal šią konstituciją valdymo funkcijos yra padalintos tarp Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidento, kuris išrenkamas visais gyventojais penkeriems metams ir yra valstybės vadovas. Vykdomąją valdžią įvykdo ministrų Taryba vadovaujant ministrui pirmininkui.
Pagal 1996 m. Konstituciją buvo sukurtas dvejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas). Jis sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos. Atstovų Tarybos deputatų rinkimai įvykdomi visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimo teisės pagrindu įskaitant slaptąjį balsavimą. Parlamento įgaliojimų trukmės laikas – 4 metai.
Teisminė valdžios šaka nuo 1996 m. pristatoma Aukščiausiuoju teismu, kurio teisėjus paskiria prezidentas, taip pat Konstituciniu teismu, kurio pusę narių paskiria prezidentas, o pusę išrenka Respublikos Taryba. Pirmininką paskiria prezidentas pritariant Respublikos Tarybai. Konstitucinio teismo narių įgaliojimų trukmės laikas – 11 metų. Prezidentas su Atstovų rūmų pritarimu paskiria ministrą pirmininką ir jo pavaduotojus, nustato vyriausybės struktūrą, priima sprendimus dėl viso vyriausybės atsistatydinimo ar jo atskirų narių. Prezidentas skiria valdžios vykdomųjų organų vadovus visose šešiose valstybės srityse.
Savivalda
Baltarusija yra padalinta į šešias sritis (Bresto, Vitebsko, Gomelio, Gardino, Minsko ir Mogiliovo). Sostinė Minsko miestas laikomas atskiru administraciniu vienetu. Kiekvieną sritį valdo deputatų Taryba, kuri išrenka iš savo narių prezidiumą, skirianti skirtingų administracinių skyrių vadovus. Ši valdymo schema kartojasi žemesniuose lygiuose – rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose.
Politinės partijos
1992 m. vasario mėn. buvusieji komunistai sukūrė organizaciją „Judėjimas už demokratines reformas – Demokratinė Baltarusija“, kuri sudarė Aukščiausioje Taryboje didžiausią frakciją. Kartu su skirtingomis panslavų grupėmis ji suformavo Baltarusijos Liaudies judėjimą – sąjungą, kuri pasisako už ūkio valstybinio valdymo išsaugojimą ir kuo glaudesnius ryšius su Rusija.
Prieš šitas neokomunistines ir panslavų grupes pasisako Baltarusijos Liaudies frontas (BLF), Baltarusijos socialdemokratinė Hromada, didžiausia partija BLF sudėtyje vadovauja partijų ir grupių bloko sudarymui (Suvienytos demokratinės partijos, Baltarusijos nacionaldemokratinės partijos, Baltarusijos valstiečių partijos, Verslininkų Sąjungos, keletas profsąjungų ir t. t.), kurios užima centrines pozicijas.
Kairiau jo yra Baltarusijos komunistų partija, o dešiniau – „Baltarusijos krikščionių-demokratinis pasirinkimas“ ir Liaudies santarvės partija. Kitos partijos: Suvienyta pilietinė partija, Agrarinė partija, Visos Baltarusijos vienybės ir sutarimo partija (VBVS), Baltarusijos patriotinė partija, Baltarusijos žaliųjų partija, Baltarusijos Liaudies Fronto partija ir kitos. Kai kurios partijos yra rusiškų partijų filialai.
Tarptautiniai santykiai
Baltarusija yra Jungtinės Tautų Organizacijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) narė. 1991 m. Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė deklaraciją (pagal kurią kiekviena iš šalių turėjo laikytis ir gerbti etninių mažumų teises), ir sutarimą apie laisvą prekybą su Lietuva, pasirašytą 1993 m. kovo mėn. 1993 m. buvo pasirašyta ekonominė sutartis su Rusija dėl bendros rinkos prekybos ir investicijų sferoje sukūrimo. 1997 m. vasario mėn. Europos Sąjungos Taryba nusprendė nutraukti visas specialios pagalbos Baltarusijai rūšis ir palaikyti tik regioninio ir demokratinio vystymosi programas.
1998–1999 m. Baltarusija veržėsi prie ypač glaudžios integracijos su Rusija. Iš pat pradžių tai lietė Baltarusijos ir Rusijos sąjungos sukūrimą su sekančia integracija į vieningą valstybę. Karinė Baltarusijos politika nukreipta į NATO atoveikį ir karinės sąjungos su Rusija sustiprinimą. 1999 m. gruodžio mėn. buvo pasirašyta tarp Baltarusijos ir Rusijos sutartis dėl Sąjunginės valstybės sukūrimo.[1]