Iki sąlyčio su europiečiais gyveno gentinėje santvarkoje. Kultūriškai artimi kitoms Kalifornijos pusiasalio ir Aridoamerikos tautoms (kukapams, tipajams-ipajams, ypač paipajams).
Kilivų žemės Kalifornijos pusiasalyje
Kilivai gyvena pusdykumėse ir kalnų pušynuose. Tradiciniai verslai – kaplinė-lydiminė žemdirbystė, medžioklė (elnių, triušių, iki XX a. vid. jai naudojo lankus ir strėles), rankiojimas (kaktusų sėklų, pušų kankorėžių ir kt.), pardavimui laiko galvijus, verčiasi amatais (puodininkystė, tinklų ir krepšių pynimas iš agavų pluošto, suvenyrinių lankų, strėlių, vėzdų gamyba ir kt.). Uždarbiauja medvilnės plantacijose.
Kilivų gyvenvietę, sudarytą iš kelių ūkių, valdo seniūnas. Pasitaiko didžiųjų ir mažųjų šeimų. Tradicinė santuoka patrilokalinė, dabar dažniau neolokalinė ar bilokalinė. Svarbi kūmystė.
Tradicinei religijai būdingas šamanizmas, ateities pranašavimas, mirusiųjų minėtuvės. Švenčių metu renkasi į Santa Katarinos gyvenvietę, ten šoka skambant moliūgų tarškynių muzikai.[1] Dievą-sutvėrėją vadina Meltí ?ipá jalá(u) („kojotžmogis mėnulis“).
