Kermanas (pers. کرمان = Kerman) – miestas pietryčių Irane, tarp Kuhrudo ir Kuhbenano kalnų. Provincijos centras. Virš 530 tūkst. gyventojų. Iš miesto keliai veda į Teheraną, Zahedaną, Bender Abasą, bei geležinkelis į Teheraną. Veikia oro uostas.
Kermanas yra svarbiausias Irano tradiciškų persiškų kilimų gamybos ir eksporto centras. Perdirbama nafta, naftotiekiu tiekiama iš Bender Abaso naftos telkinių. Taip pat vykdoma metalo apdirbimo, tekstilės, maisto pramonė. Veikia Šahido Bahonaro, musulmonų Azado, medicinos universitetai. Muziejai. Miesto apylinkėse kasamos akmens anglys.
Istorija
Manoma, kad miestą (224–239 m.) įkūrė Persijos šachas Ardašyras I. Buvo vadinamas Behdesyru, Berdesyru ar Berdešyru. Jau VIII a. miestas buvo žymus kašmyro audimo centras. Sefevidų laikais miestas pradėtas vadinti Kermanu. Ne kartą nuniokotas tiurkų, afganų antpuolių. XVIII a. miestą užėmė kadžarai. Už paramą Zandų dinastijai, miesto gyventojai buvo smarkiai suluošinti, moterys ir vaikai paimti į vergovę. Kermanas atstatytas Kadžarų dinastijos valdovo Fatho Ali Šacho laikais (1797–1834 m.), į šiaurę nuo senojo miesto vietos[1].
Paveldas
Kermanas turi gausų architektūrinį paveldą: III a. Persijos šacho Ardašyro I citadelės griuvėsiai, kupolinė seldžiukų Masdžid Maleko mečetė (XI a. pab.) su XII a. michrabais, Masdžid Džomjė mečetė (1349 m., restauruota 1560 m.) su fajanso mihrabu, Masdžid Pa Minaro mečetė (1390 m.), Džabel Sango laidojimo vieta (XI–XII a.), Bage Sirifo sodas, Gombad Džabalijė mauzoliejus su dvigubu kupolu, Kobehe Sabzo pastato liekanos (XIV–XV a.).
Sportas
Galerija
Šaltiniai
