Šv. Jurgio bažnyčios interjeras prieš restauracijąŠv. Jurgio Kankinio restauruojamas interjeras
1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. 1603 ir 1624 m. bažnyčią smarkiai apgadino gaisras, o karo su Maskva metu, 1656 ir 1659 m. – Maskvos kariuomenė.
Pasak 1819 m. Kaune apsilankiusio LDK politiko, literato Juliano Ursino Nemcevičiaus, 1812 m. Napoleono vadovaujama Prancūzijos armija čia įsirengė ginklų ir parako sandėlį, o traukdamiesi netyčia padegė, todėl dalis vienuolyno buvo susprogdinta. Paskutinį kartą kapitalinis remontas atliktas 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta vaistų sandėliu. Šalia esančiame vienuolyne sovietmečiu veikė P. Mažylio medicinos mokykla.
2005 m. vienuoliai atgavo labai prastos būklės bažnyčią. Prie bažnyčios prisišliejęs mūrinis XV a. pabaigoje-XVI a. pradžioje pastatytas vienuolyno pastatas, išlaikęs daug gotikos elementų. Šalia įrengtas Santakos parkas.
2009 m. liepos mėn. pradėti bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcijos darbai.
Architektūra
Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčia iki rekonstrukcijos
Ši vėlyvosios gotikos šventovė yra viena iš penkių 1495–1510 m. statytų paminklų, priskiriamų originaliam Lietuvos nacionalinės gotikos architektūros paveldui. Tai monumentalus, ištįsęs (halės ilgis - 36,5 m, presbiterijos - 20,8 m), vertikalių proporcijų ir ritmiškos kompozicijos pastatas, kurio fasadus skaido smailiaarkiai langai bei liekni ir grakštūs daugiatarpsniai kontraforsai.[1] Ypač saviti presbiterijos kontraforsai, tarsi kolonos visai nesiliečiantys su siena ir remiantys ne ją, o arkas virš langų ir pastogės karnizų.
Bažnyčia halinė; visos trys navos uždengtos bendru dvišlaičiu stogu, atskirta tik aiškiai žemesnė presbiterija, virš kurios iškyla tapybiškas barokinis bokštelis. Pats pastatas sumūrytas iš tamsraudonių plytų, taikant gotikinį jų rišimo būdą; puošybai saikingai naudotos perdegtos juodos spalvos plytos, iš kurių dažniausiai sudėlioti rombų ir kryželių raštai. Sienos labai storos: navų dalies – 1,3 m, presbiterijos – 1 m. Trys navos dalinamos į penkias travėjas, dengtas pusapskričiais kryžminiais skliautais. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyta.
Šaltiniai
↑Šinkūnaitė L., Kauno pranciškonų (bernardinų) šv. Jurgio bažnyčia, Kaunas, 2010, 14 p.
Kauno pranciškonų (bernardinų) šv. Jurgio bažnyčia (sud. Laima Šinkūnaitė). – Vilnius: Nestardartiniai. LT, 2010. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95189-0-9
Šinkūnaitė, Laima; Valinčiūtė-Varnė, Rima. Kauno šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas. Praeities vizija: monografija. Vilnius: Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino šv. Kazimiero provincija, 2018.
