Tauras – vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Juos paprastai galėjo medžioti tik kunigaikščiai. Mūsų krašte jis tapo jėgos, garbės ir taurumo simboliu. Apie taurą su tarp ragų esančiu kryžiumi byloja senovės lietuvių legenda. Panašiai tauras pavaizduotas Tauragnų herbe.
Istorija
Kauno didysis herbas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento2009 m. gegužės 19 d.Kauno gub. herbas (1843 m.)Kauno herbas (1858 m.)Kauno herbas (dail. J. Burba, 1935 m.). Saugomas Kauno apygardos archyve
Kaunas yra vienas iš pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią. Kai 1408 m. kunigaikštis Vytautas suteikė Kaunui Magdeburgo teises, netrukus turėjo atsirasti ir miesto antspaudas, be kurio negaliojo nė vienas svarbesnis dokumentas. Greitai seniausią miesto antspaudą pakeitė herbinis antspaudas, kuriame jau užtinkamas žeme einančio tauro atvaizdas.
1492 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino ir išplėtė Kauno miesto teises, herbiniuose antspauduose virš tauro atsirado riteriškas kryžius. Jis greičiausiai susijęs su Kauno vokiečių bendruomene. Ši per riterišką kryžių, didėjant vietos gyventojų įtakai, siekė pabrėžti savo vaidmenį miesto gyvenime. 1540 m. riterišką kryžių pakeitė lotyniškas kryžius, įstatytas tarp tauro ragų. Jo atsiradimas susijęs su Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos veikla, nukreipta prieš vokiečių ir protestantizmo įsigalėjimą Lietuvoje, naujomis miesto privilegijomis. Tauras su lotynišku kryžiumi miesto heraldikoje išliko iki 1831 m.
1801 m. miesto antspauduose atsirado naujas elementas – dvigalvis Rusijos imperijos erelis. Jis užėmė svarbiausią viršutinę antspaudo vietą, nustumdamas į apačią kelis šimtus metų naudotą miesto herbą. Dvigalvis erelis turėjo rodyti, kad Kaunas priklauso Rusijos valstybei. 1843 m. Kauno herbe vienvaldiškai ėmė dominuoti rusiška atributika. Šis herbas buvo suteiktas ne Kauno miestui, bet gubernijai.
1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują dailininko J. Burbos sukurtą herbo etaloną. Tai stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas stumbras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Šis miesto herbas puošė daugelį visuomeninių ir kulto pastatų. Stumbro atvaizdu buvo puošiami įvairūs ženkleliai, suvenyriniai atvirukai, leidiniai ir periodika. Iki šių dienų išlikusį 1927 m. dailininko Stasio Ušinsko herbinį vitražą galima išvysti Vytauto bažnyčioje.
Sovietmečiu Kaunas ilgą laiką herbo neturėjo. 1966 m. Ministrų Tarybos nutarimu įkurta Respublikinė heraldikos komisija. Vienas iš pagrindinių jos uždavinių buvo atkurti istorinius miestų herbus, o miestams, kurie anksčiau herbų neturėjo, sukurti naujus. Kauno herbą sukurti pavesta dailininkui Vytautui Baniui, jis patvirtintas 1969 m.
Pagrindiniu simboliu pasirinktas stumbras. V. Banys naujajame herbe sukeitė stumbro priekinių kojų padėtis, šiek tiek į kitą pusę pakreipė galvą ir atsisakė auksinio kryžiaus. Sovietinės moralės sergėtojams užkliuvo piešinyje buvęs stumbro „vyriškumo“ požymis, todėl jo irgi buvo atsisakyta. Patvirtintu herbu papuošti miesto riboženkliai, transportas, pradėti gaminti herbiniai ženkleliai, atvirukai ir kiti suvenyrai. 1979 m. Ąžuolyne pastatytas bronzinis skulptorės Dalios Matulaitės stumbras.[1]
1992 m. pradėtas kurti naujas herbas. Po 16 svarstymų kaip etalonas patvirtintas raudoname skyde baltas tauras su sukilnintu lotynišku auksiniu kryžiumi tarp ragų. 1993 m. birželio 30 d. Kauno miesto herbas (dail. Raimondas Miknevičius) patvirtintas Lietuvos Prezidento. Šiame herbe, lyginant su „smetoniniu“ ir „sovietiniu“, tauras tapo pastebimai liesesnis.[2]
Didysis herbas
2009 m. sausio 22 d. Kauno miesto taryboje patvirtintas Kauno miesto didžiojo herbo etalonas (dail. Raimondas Miknevičius). Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis: „Diligite justitiam qui judicatis terram (Mylėkite teisumą, žemės valdovai). Šūkis, pasirinktas iš Šventojo Rašto Išminčių knygos 1,1, yra priskiriamas šv. Mikalojaus aplinkai.
Heraldikos komisijos pasirinkimą lėmė Kauno miesto teismo suolininkų antspauduose, aktų knygose, hagiografiniuose kokliuose Rotušėje XVI-XVII a. vaizduojamas šventasis Mikalojus. Spėjama, kad Kauno mieste viena iš seniausių Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia buvo svarbiausia vietos pirklių šventovė, nes miestas gimė ir išaugo dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje, kur buvo labai aktyvi laivyba ir prekyba.[3]
Miesto taryba taip pat patvirtinto naują Kauno miesto savivaldybės didžiojo ir mažojo herbo naudojimo tvarką. Mažąjį herbą leidžiama naudoti Kauno miesto savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, mero ir seniūnų ženkluose, savivaldybės darbuotojų pažymėjimuose, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženkluose. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys mažąjį herbą gali naudoti tik gavę Kauno miesto savivaldybės tarybos leidimą. Herbą leidžiama naudoti tuo atveju, jei fizinis ar juridinis asmuo vykdys veiklą arba gamins produkciją, reprezentuojančią Kauno miestą, jo kultūrą bei tradicijas. Didįjį herbą savivaldybė ir jos institucijos gali naudoti Kauno miesto reprezentavimo tikslais, bet prieš tai būtina pateikti motyvuotą prašymą miesto merui.[4]
