Kapčiamiesčio valsčius

54°00′š. pl. 23°40′r. ilg. / 54.00°š. pl. 23.66°r. ilg. / 54.00; 23.66

Kapčiamiesčio valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kapčiamiestis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Seinų apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Seinų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Lazdijų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Lazdijų apskritis (1944–1950)

Kapčiamiesčio valsčius (rus. гмина Копцiово, lenk. gmina Kopciowo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kapčiamiestis.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Veisiejų rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[1] 5618
1923 m.[2] 242 5171 1066
1932 m. 228 5627 10 seniūnijos [3]
1949-01-01
(išsamiau)
245 5 apylinkės [4]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Bugieda Bugiedos seniūnija -
Kalviai Kalvių seniūnija Kalvių apylinkė
Kapčiamiestis Kapčiamiesčio seniūnija Kapčiamiesčio apylinkė
Macevičiai Meciūnų seniūnija Macevičių apylinkė
Menciškė Menciškės seniūnija -
Padumbliai Padumblių seniūnija -
Paelenavas Paelenavo seniūnija -
Pertakas Pertako seniūnija -
Semoškai - Semoškų apylinkė
Šapurai Šapurų seniūnija -
Valentai Valentų seniūnija Valentų apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 5 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Alekniškių k.
  • Bugiedos k.
  • Burbų k.
  • Dumbliaskų k.
  • Elenavo plv.
  • Gailiagirio vs.
  • Gervelių k.
  • Grickavo k.
  • Gulbiniškės vs.
  • Igorkos vs.
  • Ivoškų k.
  • Jančiulių k.
  • Jezdo vs.
  • Jončiulių k.
  • Juozapavos plv.
  • Justinavo dv.
  • Juškonių k.
  • Kalvių k.
  • Kapčiamiesčio mstl.
  • Karaivonių k.
  • Kuodžių k.
  • Kuzabiškės vs.
  • Mečiūnų k.
  • Menčiškės k.
  • Mykališkės k.
  • Mocevičių k.
  • Mocevičių plv.
  • Nasutų k.
  • Navikų k.
  • Niviedės vs.
  • Pabudaviečio k.
  • Padumblių k.
  • Paelenavos k.
  • Pajančulių vs.
  • Palačonių k.
  • Paliepio k.
  • Panevedžio vs.
  • Paulenkos vs.
  • Pavesninkų k.
  • Pertako k.
  • Purvinių k.
  • Semoškų k.
  • Simoniškės vs.
  • Sirguškių k.
  • Stalų k.
  • Subačiaus k.
  • Sventojansko k.
  • Šapurų k.
  • Ustronijos plv.
  • Vadinio vs.
  • Vaikšnoriškės vs.
  • Vainiūnų k.
  • Valentų k.
  • Varviškių k.
  • Volskų vs.
  • Žmirklių k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 5171 žmogus:

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1902 Petras Kadziauskas, agronomas
1919 Mačiūnai Vincas Kazokas, rašytojas 1984
1938 Padumbliai Gražina Bigelytė-Bulavienė, diktorė 2009
1939 Jančiuliai Jonas Liaukonis, inžinierius
1945 Padumbliai Vytautas Bigelis, chemikas 1999

Šaltiniai

  1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 671 psl.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 675 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70