Kamara (pirkaitė, maltuvė) – tradicinio lietuvių gyvenamojo namo arba svirno patalpa. Ji skirta laikyti maisto atsargoms, namų apyvokos daiktams, girnoms. Kartais kamaroje vasarą buvo miegama. Kamara turi vieną nedidelį langelį, neapšildoma.
Aukštaičių kamaros turėjo plūktinę aslą, žemaičių kamaros būdavo įrengiamos antrajame trobos gale. Žemaičiai ir suvalkiečiai įrengdavo kamaras svirnuose, kur įsikurdavo šeimininkų vaikai, samdiniai[1].
Šaltiniai
