Juozas Meškauskas (1889)

Juozas Meškauskas (1889 m. balandžio 16 d. Panevėžys – 1957 m. lapkričio 30 d. Niujorkas) – Lietuvos kunigas, karo kapelionas.

Biografija

1913 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją, 1914 m. įšventintas kunigu. 1917 m. baigė Dvasinę akademiją Sankt Peterburge, teologijos magistras.

Per Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m. Revelio karo pabėgėlių ir belaisvių kapelionas, vėliau – Rusijos kariuomenės Rumunijos fronto lietuviškų dalinių karo kapelionas, nuo gruodžio mėn. fronto 4-osios armijos lietuvių karių tarybos, netrukus – ir tos armijos karių komiteto pirmininkas. 1918 m. Odesoje padėjo lietuvių karo pabėgėliams grįžti į Lietuvą. 1918 m. pab. grįžęs į Lietuvą Panevėžyje dalyvavo telkiant Lietuvos kariuomenės savanorius. 1919 m. sausio mėn. paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi ir dvasios tėvu, 1922–1940 m. dar dėstė Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Teologijos – filosofijos fakultete, nuo 1928 m. docentas, kartu – Kauno arkivyskupijos kurijos sinodinis teisėjas, religinių knygų cenzorius. Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjas. 1940 m. kanauninkas. Per nacių okupaciją 1941 m. spalio mėn. paskirtas Kauno karinės komendantūros kapelionu, nuo 1942 m. vasario mėn. – Kauno įgulos bažnyčios rektorius, Lietuvių statybos dalinių vyr. kapelionas. 1944 m. rugsėjo mėn. savanoriu stojo į Lietuvių karinių dalinių inspekciją (buv. Tėvynės apsaugos rinktinė), paskirtas į Spaudos ir švietimo skyrių. Pasitraukė į Austriją, vėliau – į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV, kunigavo lietuvių bendruomenėje, buvo Lietuvos skautams remti draugijos vicepimininkas.^[1]

Šaltiniai

1. Vytautas Zabielskas. Juozas Meškauskas (1889). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 737 psl.