Gimė Kalniškių-Žadžiūnų kaime, valstiečio šeimoje, vaikystėje buvo mokomas visų žemės ūkio darbų. 1912 m. Grušai persikėlė į Miesmedžio kaimą, nusipirko žemės sklypą, nuo kurio ką tik buvo nukirstas miškas. Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras, kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. 1914 m. baigė Sutkūnų pradžios mokyklą. Mirus motinai ir tėvui antrą kartą vedus, 1919 m. dirbo Ch. Frenkelio odos fabrike jaunesniuoju sąskaitininku.
Savarankiškai pasimokęs, 1920 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją, kurią 1924 m. baigė. Tais pačiais metais atvyko į Kauną ir pradėjo studijuoti Lietuvos universitete teisę. Vėliau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos-filosofijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat germanistiką ir pedagogiką. Nuo studijų pradžios priklausė ateitininkų organizacijai bei katalikiškai korporacijai „Šatrija“, 1928 m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1931 m. apgynė diplominį darbą „Vinco Krėvės realistinė beletristika“.[1]
Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė.[4] Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935 m.).
Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).
Bibliografija
Ponia Bertulienė. – Kaunas: „Vairo“ bendrovė, 1928. – 176 p.
Karjeristai: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935. – 398 p.
Sunki ranka. – Kaunas: Sakalas, 1937. – 205 p.
Pabučiavimas: novelės. – Brooklyn, N.Y.: Gabija, 1953. – 155 p.
Dūmai: keturių veiksmų penkių paveikslų komedija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 94 p.
Karjeristai: romanas. – 2 d. – 2-asis leidimas. – London: Nida, 1956.
Karjeristai: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 289 p.
Herkus Mantas: penkių veiksmų tragedija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 77 p.
Profesorius Markas Vidinas: pjesių rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 252 p.
Laimingasis: dramos, apsakymai, novelės / Juozas Grušas (sud. Gediminas Mikelaitis). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 699 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-682-6
Įvertinimas
1937 m. „Spindulio“ bendrovės literatūrinė premija (už rinkinį „Sunki ranka“)
1976 m. skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“.
1987 m. Šilainių mikrorajone, Milikonyse, J. Grušo vardu pavadinta gatvė.
1989 m. rašytojo name Žaliakalnyje (Kalniečių g. 93), kuriame rašytojas gyveno nuo jo pastatymo 1938 m., pradėjo veikti Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus. 2009 m. prie įėjimo pastatytas stilizuotas horeljefas.[7][8]
1998 m. jo vardu pavadinta 50-oji vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30). Čia įkurtas mokyklos istorijos muziejus su dramaturgui skirta ekspozicija. 2003 m. įsteigta J. Grušo vardo premija, teikiama už mokslo, kūrybinės raiškos pasiekimus garsinant mokyklos vardą Kaune ir šalyje.[9]
2001 m. išspausdintas plakatas (dail. Romualdas Čarna), išleistas vardinis pašto vokas (dail. Gediminas Pempė ir Romualdas Čarna).
2001 m. atnaujinta Juozo Grušo premija, skiriama kasmet už originaliausius dramaturgijos kūrinius.[10]
↑Juozas Stonys. Juozas Grušas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 7-8
Neramios šviesos pasauliai: knyga apie dramaturgą Juozą Grušą / Algis Samulionis. – Vilnius: Vaga, 1976. – 245 p.
Etiudai apie Juozą Grušą / Jonas Lankutis. – Vilnius: Vaga, 1981. – 307 p.
Monografiniai etiudai: Juozo Grušo ir Justino Marcinkevičiaus kūrybos bruožai / Jonas Lankutis. – Vilnius: Vaga, 1987. – 428 p.
Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui / Petras Palilionis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. – 491 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-192-X