Netoli yra AB „Jonavos dujų ūkis“, UAB „Jonavos autobusai" garažai, dvi garažų savininkų bendrijos - „Šilelis" (Laukagaliuose) ir „Vairas" (prie J. Basanavičiaus g. 55 namo). Taip pat netoli stūkso Laukagalių piliakalnis (Milžinų Kalnas), įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos atragyje. Gyvenvietės pakraštyje atsiveria graži Neries slėnio bei Jonavos miesto centro panorama. Horizontas ties J. Basanavičiaus g. namu Nr. 58 matyti maždaug 230 laipsnių kampu.
Istorija
1959 m. buvo pradėta statyti Jonavos miškų ūkio gyvenvietė. Spalio revoliucijos gatvės 74 (dab. J. Basanavičiaus g. 60) name įsikūrė Jonavos miškų ūkio administracija. Vėliau ji persikėlė į miesto pakraštį (šiuo metu įsikūrusi Miško g. 1). Gyvenvietėje pradėjo kurtis Miškų ūkio darbuotojai ir darbininkai, jų šeimų nariai. Namai buvo šildomi malkomis, vėliau - dujomis.
1977 m. statybos baigtos (paskutinis pastatytas - triaukštis namas Nr. 74). Tarybiniais metais po namais (Nr. 68, 70 ir 74) rūsiuose buvo įrengtos bendro naudojimo patalpos (salės), kuriose vykdavo susibūrimai, renginiai (pvz., Kalėdinė eglutė), buvo sportuojama, veikė drožybos būrelis (vadovas - A. Kazlauskas). Vėliau salės panaudotos apšildymo įrengimams sumontuoti.
Sovietiniais metais greta gyvenamųjų namų buvo pastatyti ir tvartai, daržinės ir kluonai (šienui sandėliuoti), kiti ūkiniai pastatai. Daug gyvenvietės gyventojų laikė gyvulius, aktyviai veikė žemės ūkyje. Šiuo metu praktikuojama tik daržininkystė ir iš dalies sodininkystė. Už gyvenvietės plytinčioje Šilų seniūnijos teritorijoje buvo sukultūrintos pievos, įveisti daržai, kurių dauguma ir iki šiol yra naudojama namų ūkio reikmėms.
Nepriklausomybės metais Jonavos miškų ūkiui tapus miškų urėdija, gyvenvietė tapo Jonavos miškų urėdijos gyvenviete.
Gyvenvietėje veikė Jonavos miškų ūkio (vėliau ir urėdijos) Priešgaisrinė cheminė stotis, veikė budėjimo postas. Iš čia koordinuojamas miško gaisrų gesinimas, buvo renkama ugniagesių komanda (iš budinčių asmenų bei gyvenvietės gyventojų) ir vykstama į Jonavos miškus gesinti gaisrų.
Gyvenvietėje taip pat veikė vietinė dujinė katilinė (gyvenamiesiems namams šildyti), dirbo kūrikai. Nepriklausomybės metais metais gyvenvietę prijungus prie Jonavos miesto apšildymo sistemos, buvo įvestas centrinis šildymas (šilumos tiekėjas - AB „Jonavos šilumos tinklai"). Šiuo metu dalis namų šildomi autonomiškai nuo centrinio šildymo.
Maždaug nuo 2007 iki 2011 metų gyvenvietė papildomai plėtėsi. Joje buvo pastatyti du nauji privatūs namai.
Infrastruktūra
Gyvenvietėje yra numeruoti daugiabučiai namai (J. Basanavičiaus g. Nr. 58, 60, 62, 64, 66, 68, 70, 72 ir 74). Be to, du nauji nenumeruoti namai tarp Nr. 58 ir 60. Dauguma - triaukščiai, kiti - dviaukščiai. Butų skaičius namuose - nuo 2 iki 12. Butai su visais patogumais.
Namų prieigos sovietiniais metais išklotos šaligatviais (plytelėmis), pagrindinis kelias, vedantis iki pat paskutinio namo Nr. 74, išasfaltuotas. Yra du šuliniai (vanduo naudojamas daržams laistyti).