Jokūbas II (viduriniąja škotų kalba Iames Stewart; 1430–1460 m.) – Škotijos karalius 1437–1460 m., Jokūbo I ir Joanos Bofort sūnus. Apie jo ankstyvąjį gyvenimą nieko nežinoma, išskyrus tai, kad gimimo metu mirė jo brolis dvynys Aleksandras ir Jokūbas tapo paveldėtoju bei Rotsėjaus hercogu (Duke of Rothesay). 1437 m. vasario 21 d. Jokūbas I buvo nužudytas ir šešiametis Rotsėjaus hercogas paveldėjo sostą ir tapo Jokūbu II.
1449 m. devyniolikmetis Jokūbas vedė penkiolikmetę Gelderso kunigaikštytę Mariją. Su Marija susilaukė septynių vaikų, iš kurių šeši išgyveno iki pilnametystės. Ši santuoka padėjo pagerinti Škotijos ir Flandrijos santykius.
Jokūbas buvo sėkmingas karalius, populiarus tarp nekilmingųjų, su kuriais kaip ir daugelis Stiuartų dažnai bendravo, tiek taikos, tiek karo metais. Jo leisti įstatymai buvo orientuoti į liaudį. Tėvo pomėgio literatūrai jis nepaveldėjo, skirtingai nuo dviejų savo seserų. Jo valdymo metu vyskupas Turnbull įsteigė Glazgo universitetą, o tai rodo, kad jis skatino švietimą. Kaip ir tėvas pasižymėjo energingumu. Neigiamą atspalvį Jokūbo II valdymui pridėjo Duglaso kunigaikščio nužudymas.
Ankstyvasis valdymo laikotarpis
1437 m. vasario 21 d. buvo nužudytas Jokūbas I. Karalienė, nors ir sužeista, sugebėjo nuvykti pas šešiametį sūnų, kuris tapo karaliumi. 1437 m. kovo 25 d. šešiametis Holyrood abatijoje buvo oficialiai karūnuotas Škotų Karaliumi. Iki 1439 m. su motina ir penkiomis iš šešerių seserų (Margareta išvyko į Prancūziją, kur ištekėjo už būsimojo Prancūzijos karaliaus Liudviko XI) gyveno Dunbaro pilyje.
1440 m. karaliaus vardu aplankyti karalių jo Edinburgo pilyje buvo pakviesti jaunasis Duglaso kunigaikštis ir jo brolis, vienuolikmetis Deividas. Atvykę jie buvo priimti ir linksminami prie karaliaus stalo, tačiau netrukus klasta buvo su jais susidorota lapkričio 24 d. Edinburgo pilies kieme nukertant galvas. Šis įvykis buvo pavadintas „Juodąja vakariene“.
Mirtis
Žuvo nuo naujosios patrankos vardu „Liūtas“ sprogsmo apsiaučiant Roksburgo pilį.
