Žaklina gimė George Bisset ir Arlette Alexander šeimoje. Jos tėvas buvo škotas, o motina – anglų ir prancūzų kilmės, į Britaniją patekusi Antrojo pasaulinio karo metais. Ji turi vyresnį brolį Maxą (g. 1942), o motinos dėka laisvai kalba prancūziškai. Žaklina mokėsi prancūzų licėjuje Londone, kur lankė ir baleto pamokas. Šeima gyveno 17 amžiaus name, kuriame Žaklina ir dabar praleidžia dalį laiko. Jos paauglystės metais motinai buvo diagnozuota sklerozė ir tėvai 1968 m., po 28 metų santuokos, išsiskyrė.[1]
Karjera
1969 m.
1960–ieji
1965 m. Žaklina pirmą kartą pasirodė ekrane epizodiniu vaidmeniu filme „The Knack ... and How to Get It“. 1966 m. ji oficialiai debiutavo režisieriaus Roman Polanki filme „Cul-de-sac“. Po metų ji atliko pirmą žymesnį vaidmenį filme „Two for the Road“, kuriame taip pat vaidino ir Audrey Hepburn. Po šio filmo jį sukūrusi kompanija 20th Century Fox pasirašė su ja kontraktą[2]. Netrukus Žaklina atliko vaidmenį neoficialiame bondiados filme „Kazino Royale“ ir pirmąjį pagrindinį vaidmenį juostoje „The Cape Town Affair“ kartu su pradedančiuoju aktoriumi James Brolin. Tarptautinio pripažinimo Žaklina sulaukė 1968 m., pakeitusi aktorę Mia Farrow filme „The Detective“, kuriame taip pat vaidino Frank Sinatra. Pradėjusi gauti pagrindinius moters vaidmenis, tais pačiais metais ji pelnė Auksinio gaublio nominaciją už vaidmenį filme „The Sweet Ride“. Juosta „Bullitt“, kuriame ji vaidino kartu su Steve McQueen, buvo tarp 5 tais metais pelningiausių filmų.
1970–ieji
1979 m.
1970 m. Žaklina pasirodė katastrofų filme „Airport“ kartu su tokiomis kino žvaigždėmis kaip Burt Lancaster, Dean Martin ir kt. 1971 m. ji nusifilmavo siaubo filme „The Mephisto Walts“, romantinėje dramoje „Believe in Me“, o 1972 m. – komedijoje „Stand Up and be Counted“. Sekančiais metais filme „The Thief Who Came to Dinner“ ji pakeitė aktorę Charlotte Rampling, kuri buvo atrinkta vaidmeniui, tačiau, pradėjus filmavimo darbus, buvo nėščia.
Vėliau sekė Žaklinos etapas Europos kine. Darbas prancūzų režisieriaus François Truffaut filme „La nuit américaine“ pelnė jos talento pripažinimą ir tarp Europos kino kritikų. Tais pačiais metais Prancūzijoje ji nusifilmavo ir juostoje su Jean-Paul Belmondo „Le Magnifique“, kuri buvo populiari šioje šalyje, tačiau mažai žinoma užsienyje.
1977 m. Žaklina plačiai išgarsėjo JAV nuotykių filmu „The Deep“, kurį režisavo Peter Yates. Juostos marketingo strategija buvo paremta keliomis scenomis, kuriose aktorė filmavosi po vandeniu vilkėdama tik baltus marškinėlius. Filmo prodiuseris Peter Guber netgi pareiškė „- Šie marškinėliai padarė mane turtingu!“[3], o šios scenos ir pati aktorė laikomi pagrindiniais Šlapių marškinėlių šou populiarintojais[4]. Nors žurnalas „Newsweek“ pavadino Žakliną „gražiausia visų laikų aktore“, vis tik ji pati buvo nusivylusi, kad minėtų scenų sureikšminimas užgožė paties filmo vertę ir kokybę[5]. Netrukus po to JAV buvo išleistas filmas „Secrets“, sukurtas dar 1971 m. Jame buvo vienintelės scenos Žaklinos karjeroje, kurioje ji filmavosi apsinuoginusi ir prodiuseriai pasinaudojo tuo, kad išpopuliarintų filmą.
1978 m. Biset jau buvo gerai žinomas vartas kino pasaulyje. Ji pelnė Auksinio gaublio nominaciją kaip geriausia aktorė komedijoje „Who Is Killing the Great Chefs of Europe?“ su Anthony Quinn bei filme „The Greek Tycoon“ suvaidino Jacqueline Kennedy Onassis.
1980–ieji
1989 m.
1980 m. Žaklinos honoraras už filmą pasiekė milijoną JAV dolerių[6], tačiau sekančios juostos „When Time Ran Out“ ir „Inchon“ buvo finansiškai nesėkmingos. 1981 m. filme „Rich and Famous“ ji ne tik vaidino, bet ir buvo juostos prodiusere. 1983 m. Žaklina vaidino viename geriausiai žinomų savo filmų „Class“ apie ištekėjusią moterį, užmezgančią romaną su sūnaus draugu. Po metų ji trečią kartą buvo nominuota Auksiniam gaubliui už vaidmenį filme „Under the Volcano“. 1985 m. TV filme „Anna Karenina“ ji atliko pagrindinį vaidmenį, o 1989 m. – antraplanį erotiniame trileryje „Wild Orchid“.
1990–ieji ir 2000–ieji
2007 m.
Dešimto dešimtmečio pradžioje Žaklina sukūrė vaidmenį Mario Monicelli biografinėje juostoje „Rossini! Rossini!“ bei Nyderlandų mini seriale „Hoffman's honger“. 1995 m. ji buvo nominuota Cezario apdovanojimui už vaidmenį Claude Chabrol filme „La Cérémonie“[7]. 1999 m. ji vaidino dvejuose dideliuose televizijos projektuose: filme „Jesus“ ir mini seriale „Joan of Arc“ bei pelnė Emmy nominaciją už vaidmenį filme „Let the Devil Wear Black“. 2000 m. ji vėl pasirodė biblinės tematikos mini seriale „In the Beginning“, kuriame suvaidino Abraomo žmoną Sarą. Sekančiais metais ji buvo žiuri nare Berlyno kino festivalyje.
2005 m. Žaklina vaidino filme „Domino“, kuriame įkūnijo Paulene Stone (filme pavadintą „Sophie Wynn“), kurią pažinojo asmeniškai. Tais pačiais metais jos kamėja filme „Ponas ir ponia Smitai“ buvo iškirpta iš galutinės jo versijos.[8]
Žaklina taip pat atliko vaidmenį ir paskutiniame Dennis Hopper filme „The Last Film Festival“ (2009).
2010–ieji
2010 m. tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy apdovanojo aktorę Garbės Legiono ordinu, pavadindamas ją „kino ikona“[9]. Ji taip pat sukūrė nedidelius vaidmenis TV serialuose „Rizzoli & Isles“, „Dancing on the Edge“ ir „Counterpart“.
2020–ieji
2021 m. Žaklina filmavosi dramoje „Birds of Paradise“, o po metų – siaubo filme „Loren & Rose“.
Asmeninis gyvenimas
2018 m.
Žaklina nebuvo ištekėjusi, tačiau palaikė ilgalaikius santykius su prancūzų – kanadiečių aktoriumi Michael Sarrazin, Maroko nekilnojamojo turto magnatu Victor Drai, rusu šokėju ir aktoriumi Alexander Godunov, šveicarų aktoriumi Vincent Perz bei turkų kovų menų instruktoriumi Emin Boztepe.
.jpg)
