Išigakis (sala)

Išigakio sala

Išigakis, Išigakidžima (jap. 石垣島 = Ishigaki-jima, jaejam. Ishanagï, okinav. Ishigachi) – sala Okinavos prefektūroje, Japonijoje. Administraciškai priskiriama Išigakio miestui^[1].

Priklauso Jaejamos salynui, nuo Okinavos salos nutolusi per 411 km į pietvakarius. Yra antra pagal dydį (po Iriomotės), bet daugiausiai gyventojų turinti salyno sala. Salos plotas – 222,24 km².

Geografija ir gamta

Vulkaninė sala ištįsusi šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, šiaurėje turi ilgą Hirakubo pusiasalį. Aukščiausias saloje yra Omoto kalnas (525.5 m aukščio). Saloje gausu paplūdimių, iš kurių garsiausi yra Kabira, Fusakis ir kiti. Po visą salą išsimėtę keliolika gyvenviečių, kurių didžiausia yra pietvakarinėje pakrantėje ir tarnauja kaip uostas.

Šiaurinė salos dalis kartu su Iriomotės ir Taketomio salomis priklauso Iriomotės-Išigakio nacionaliniam parkui. Išigakyje yra endeminė palmės rūšis Satakentia liukiuensis^[2].

Salos rytinėje dalyje yra Išigakio oro uostas. Iš pagrindinio miestelio plaukia keltai į Iriomotės, Taketomio, Kohamos, Haterumos ir kitas salas.

• 
  Išigakis matomas iš satelito
• 
  Uosto vaizdas
• 
  Kabiros įlanka
• 
  Kabiros įlanka
• 
  Kabiros įlanka
• 
  Omoto kalnas
• 
  Širaho koralinis rifas
• 
  Hirakubo pusiasalis
• 
  Hirakubo pusiasalis
• 
  Hirakubosakio švyturys

Kultūra ir turizmas

Torinji Gongendo šventykla yra seniausia Jaejamos salose

Išigakio istorija neatsiejama nuo Riūkiū istorijos ir Jaejamos salų istorijos. Dėl ilgalaikės izoliacijos čia susiformavo atskira Jaejamos kalbos tarmė ir gana savita kultūra. Nuo seno sala garsėjo vietine tekstile: Išigakio džiofu ir minsa. XX a. pabaigoje pradėta vietinės keramikos tradicija, kuri naudoja lydytą stiklą.

Saloje nuo seno auginamos kiaulės, ožkos, pastaruoju metu populiarinama vietinė karvių veislė (vagiū). Tradiciškai salos ekonomika laikėsi ant cukranendrės auginimo, o XX a. pradžioje pradėti masiškai auginti ananasai. Išigakio salos mityba sudaro dalį Riūkiū virtuvės kulinarinės tradicijos. Žymiausias vietos patiekalas – Jaejamos soba. Taip pat naudojami tik šiai salai būdingi pipirai^[3].

Salos paplūdymiai ir geras klimatas sutraukia gausius turistus iš Japonijos bei Taivano. Svarbiausios istorinės lankytinos vietos yra XIX a. pradžios vietos aristokrato namas Mijaradunči (jap. 宮良殿内 = Miyaradunchi), seniausia Jaejamos salų budistinė šventykla Torindžis ir Jaimos kaimas, kuris sukurtas suvežus į vieną vietą tradicinės architektūros pastatus.^[4]

Nuorodos

Vikiteka: Išigakis (sala) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išigakis (sala) – kelionių gidai, susiję su straipsniu

1. „Remote island related materials (離 島 関 係 資 料)“ (PDF). Archived (PDF) from the original on 2020-02-15. Retrieved 2020-02-15.
2. Dransfield, John; Uhl, Natalie W.; Asmussen, Conny B.; Baker, William J.; Harley, Madeline M.; Lewis, Carl E. (2008). Genera Palmarum: The Evolution and Classification of Palms. Royal Botanic Gardens, Kew. ISBN 978-1-84246-182-2.
3. Leung Hayes, Janice (22 Aug 2019). „Japanese island famous for chilli oil is a favourite for Asian foodies“. South China Morning Post. Retrieved 15 June 2021.
4. „Okinawa: Travel to Japan’s tropical southern end“. CNN Travel. 8 October 2015. Retrieved 15 June 2021.

24°44′ š. pl. 124°22′ r. ilg.