Mylimiausias Ferdinando II anūkas po tėvo mirties 1506 m. buvo išaugintas Ispanijos dvare. Nors ir buvo planuota, kad Ferdinandas paveldės Ispanijos sostą, tačiau šios nuostatos nebuvo Ferdinando II testamente. Dėl to garbėtroška brolis Karolis, iškart po savo atvykimo į Ispaniją 1517 m. pareiškė savo pretenzijas į sostą, o Ferdinandą išsiuntė į Nyderlandus. 1518 m. Ferdinandas visiems laikams paliko Ispaniją.
Buvo Karolio V patikėtinis Vokietijos reikalams, atstovavo jam imperijos kunigaikščių suvažiavimuose, 1546-1547 m. padėjo nugalėti protestantiškąją Šmalkaldeno lygą, bet kitaip nei Karolis V siekė Vokietijos protestantų ir katalikų kompromiso. Kaip Karolio V atstovas 1555 m. pasirašė Augsburgo religinę taiką, po kurios Vokietijoje pusei amžiaus nurimo religiniai karai. Tapęs imperatoriumi centralizavo valdymą, savo valdose siekė sugrąžinti katalikybės pozicijas.[1]
Šeima
Nuo 1521 metų buvo vedęs Oną Jogailaitę (1503−1547), Vladislovo II ir Anos de Fua dukterį. Vaikai:
Elžbieta (1526−1545), ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto;
Maksimilijonas II (1527−1576), Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1564 iki 1576 m.;
Ana (1528−1590), ištekėjo už Bavarijos hercogo Albrechto V;
Joana (1547−1578), ištekėjo už Toskanos didžiojo hercogo Frančesko I.
Šaltiniai
↑Imperatorius Ferdinandas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 38 psl.
Literatūra
Franz-Bernhard von Bucholtz: Geschichte der Regierung Ferdinands I. 9 Bände, Schaumburg, Wien 1831–1838.
Karl Oberleitner: Österreichs Finanzen und Kriegswesen unter Ferdinand I. vom Jahre 1522 bis 1564. Hof- u. Staatsdruckerei, Wien 1859.
Paula Sutter Fichtner: Ferdinand I. Wider Türken und Glaubensspaltung. Styria, Graz 1986, ISBN 3-222-11670-9.
Tibor Simanyi: Er schuf das Reich: Ferdinand von Habsburg. Amalthea, Wien 1987, ISBN 3-85002-224-2.
Anita Ziegerhofer: Ferdinand I. und die steirischen Stände. Dargestellt anhand der Landtage von 1542 bis 1556. dbv, Graz 1996, ISBN 3-7041-9062-4.
Ernst Laubach: Ferdinand I. als Kaiser. Politik und Herrscherauffassung des Nachfolgers Karls V. Aschendorff, Münster 2001, ISBN 3-402-05165-6.
Alfred Kohler: Ferdinand I. 1503–1564. Fürst, König und Kaiser. C. H. Beck, München 2003, ISBN 3-406-50278-4.
Richard Reifenscheid: Die Habsburger in Lebensbildern, Piper Verlag 2007, ISBN 978-3-492-24753-5