Nomo pietryčiuose yra dalis Pierijos kalnų (gr.Πιέρια Όρη), vakaruose – dalis Vermijo (Βέρμιο) kalnų.
Žemiausias nomo taškas yra Termos įlankoje, aukščiausias – Vermijo kalnuose.
Ilgiausia upė yra Aliakmonas.
pietryčiuose – Aliakmono delta ir trumpa Termos įlankos pakrantė.
Istorija
Kraštas anksčiau buvo pavaldus senovės Makedonijos karalystei. Tuo metu pavadinimas Imatija reiškė sritį tarp Aliakmono upės ir Laudijo (Loudias) ežero. Antikos Imatijai priklausė ir Edesa, Aigai ir kt. miestai.
Vėliau Imatija tapo Romos imperijos dalimi, dar vėliau – Bizantijos. Nuo XV a. pradžios iki Balaknų karo 1913 m. kraštą valdė Osmanų imperija. Prie Graikijos jis buvo prijungtas Balkanų karų dėka, pagal Bukarešto ir Londono sutartis.
Gyventojų skaičius nome ėmė sparčiai didėti, plėtėsi dirbamos žemės plotai. Verijoje buvo įvesta elektra, daugelis kelių buvo išgrįsti.
Graikijos-Turkijos karo (1919–1922) metu atsikėlė pabėgėlių iš Mažosios Azijos, kurie pasistatė keletą stovyklų ir kaimų.
Pirmus 34 metus dabartinio Imatijos nomo teritorija priklausė tuometiniam dideliam Salonikų nomui. 1947 m. buvo įkurtas Imatijos nomas, o Verija tapo jo sostine.
