Senųjų kapinių viduryje dėmesį atkreipia dirbtinėje kalvelėje iš lauko riedulių sumūryta tradicinių formų lurdo grota, supama krūmokšnių ir kitų kapų. Ją pastatė Girdiškės klebonas Kazimieras Andriukaitis apie 1932-1934 m. Sakralinio statinio atsiradimo tikslo ir motyvo nepateikia nei archyvai, nei vietiniai gyventojai. Per Visų šventųjų šventę laikytasi tradicijos po šv. mišių iš bažnyčios per kapines eiti su procesija, giedoti giesmes ir sustoti prie grotos maldai už mirusiuosius. Ta proga mokiniai prie jos skaitydavo eilėraščius ir giedodavo giesmes. Taip pat prie grotos buvo užsukama ir per Snieginės atlaidus. Kitomis progomis dar buvo meldžiamasi už mirusias motinas.[3]
Kapinėse esama paminklinių antkapių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Šiaurinėje dalyje stūkso išskirtinė kapinių koplytėlė.[4] Ji 2,38 m aukščio, 140 x 101 cm dydžio, stačiakampio plano, dviejų tarpsnių, puošta medine smaile. Koplytėlėje anksčiau būta vertingų šv. Kazimiero ir šv. Roko skulptūrų, bet jos dingo XX a. pabaigoje. Jas pakeitė šventųjų atvaizdai.
Pietinėje dalyje, į dešinę nuo įėjimo tako, saugomas Lietuvos partizano Juozo Grabausko-Perkūno (1927–1952) kapas.[5][6]Kęstučio apygardos Aušrelės būrio kovotojas žuvo kaudamasis su MGB baudėjų grupe Bijotų apylinkėse. Pastatytas šiuolaikinis 0,9 m aukščio, juodo šlifuoto akmens paminklas šeimos kapavietėje su įrašu „Grabauskų šeima“. Akmuo pakeitė anksčiau stovėjusį paminklą.
Netoli partizano kapo, įėjimo tako priešingoje pusėje stovi medinis koplytstulpis.[7] Jį sudaro keturšonė į viršų platėjanti, su keturiomis įstiklintomis sienelėmis koplytėlė ant stulpo, puošta ornamentuotu kaltiniu kryžiumi. Viduje buvusi vertinga pietos su adoruojančiais angelais skulptūra dingo XX a. pabaigoje.
