** Nacionalinės komandos pasirodymų ir įvarčių duomenys 2017.
Džordžas Vea, pilnas vardas Džordžas Taulonas Manė Opongas Usmanas Vea (George Tawlon Manneh Oppong Ousman Weah; g. 1966 m. spalio 1 d.) – žymus Liberijos futbolininkas (puolėjas), vėliau – politikas, visuomenininkas, nuo 2017 m. – šalies prezidentas.
Futbolininko karjera
Džordžas Vea kilęs iš kru tautos, gimė ir augo Monrovijos lūšnyne Klara Taune. Futbolininko karjerą pradėjo vietiniuose Liberijos klubuose, su jais laimėjo šalies taurę ir čempionatą. 1987–1988 m. rungtyniavo Dramblio Kaulo Krante ir Kamerūne, o vėliau pakviestas į Europą, ir tapo Arseno Vengero treniruojamo „Monaco“ klubo žaidėju. Sėkmingai įsitvirtinęs klube, Vea 1989 m. buvo išrinktas geriausiu Afrikos futbolininku, 1991 m. laimėjo Prancūzijos taurę, o 1992 m. pasiekė Europos taurės finalą.
Nuo 1992 m. Vea karjerą tęsė „Paris Saint-Germain“ klube, su kuriuo laimėjo šalies taurę ir čempionatą, tapo rezultatyviausiu 1994–1995 m. UEFA Čempionų lygos žaidėju. 1995 m. žaidėjas persikėlė į Italiją, kur prisijungė prie „AC Milan“ klubo ir netruko tapti jo rezultatyviausiu žaidėju. Po labai sėkmingo pasirodymo 1995 m. sezone, Džordžas Vea tapo Ballon d'Or, Onze d'Or apdovanojimų nugalėtoju, paskelbtas FIFA Pasaulio metų žaidėju. Po kito sėkmingo sezono, Džordžas Vea sporto žurnalistų buvo išrinktas Afrikos šimtmečio futbolininku.
1996 m. lapkritį Vea įsivėlė į skandalą, kai stadiono koridoriuje trenkė portugalų futbolininkui Žoržei Koštai ir sulaužė jam nosį. Vea teigė taip padaręs dėl nuolatinių Koštos rasistinių įžeidinėjimų.[2]
2000 m. futbolininkas persikėlė į Angliją – pradžioje skolintas „Chelsea“ klubui, o vėliau žaidė „Manchester City“. Ten Vea liko atsarginiu žaidėju, aikštėje pasirodydavo retai. Vėliau dar sezoną Vea sužaidė „Marseille“ klube Prancūzijoje, o karjerą baigė 2003 m. Jungtinių Arabų Emyratų klube „Al-Džazira“.
Nepaisant labai sėkmingos klubinės karjeros, Džordžas Vea niekad nedalyvavo nei pasaulio futbolo čempionate, nei yra iškovojęs Afrikos taurės. Nors Džordžas Vea įdėjo daug pastangų stiprinant ir finansiškai remiant Liberijos rinktinę, jo karjeros laikais Liberija pateko į 1996 ir 2002 m. Afrikos Tautų taurės turnyrus, bet abusyk iškrito po grupių lygmens, o 2002 m. Liberijai pritrūko 1 taško, kad patektų į pasaulio čempionatą.
Nors Džordžas Vea nebuvo toks rezultatyvus, kaip kiti geriausi to laikmečio puolėjai, jis pasižymėjo universalumu, geru žaidimu už baudos aikštelės ribų, buvo techniškas, atletiškas, kūrybingas žaidėjas.[3]
Visuomeninė ir politinė karjera
Dar būdamas futbolininku, Džordžas Vea skatino futbolo plėtrą šalyje (1994 m. įkūrė „Junior Professionals“ futbolo mokyklą), rėmė humanitarinę veiklą, buvo paskirtas JTO geros valios ambasadoriumi.[4]
Pasibaigus Liberijos antrajam pilietiniam karui, Džordžas Vea pareiškė kandidatuosiantis 2005 m. Liberijos prezidento rinkimuose. Nors Vea buvo labai populiarus šalyje, priešininkai, kaip jo trūkumus, pabrėžė išsilavinimo ir politinės patirties stoką. Jo varžovė rinkimuose buvo Harvardo universitetą baigusi buvusi finansų ministrė Elen Džonston Serlif. Patekęs į antrą rinkimų ratą, Vea ženkliai pralaimėjo Serlif (surinko 40,6 %, o jo varžovė – 59,4 %).
Norėdamas užpildyti išsilavinimo ir patirties spragas, Džordžas Vea baigė verslo administravimo studijas Majamio De Vrajaus universitete, tada pateko į Montserado apskrities tarybą. 2011 m. prezidento rinkimuose Vea dalyvavo kaip kandidato į prezidentus Vinstono Tabmano siūlomas viceprezidentas, bet Tabmanas rinkimus pralaimėjo. 2014 m. Vea išrinktas į Liberijos senatą nuo Montserado apskrities.
2017 m. Džordžas Vea vėl kandidatavo prezidento rinkimuose, ir surinkęs 61,5 % balsų, nugalėjo savo varžovą, buvusį viceprezidentą Džozefą Boakajų. 2023 m. rinkimuose šiam varžovui Vea pralaimėjo.