PROFILBARU.COM

Gelgaudiškio eglė
Vieta	Gelgaudiškis, Šakių rajonas
Rūšis	eglė
Aukštis	42,5 m
Lajos aukštis	29 m
Amžius	~160 m.^{(2010 m.)}
Apimtis (1,3 m aukštyje)	3,8 m

Gelgaudiškio eglė – buvusi išskirtinė eglė, augusi Šakių rajone, Gelgaudiškyje. Daugiau nei 150 metų senumo medis buvo vienas iš žinomiausių Gelgaudiškio pažintinio tako objektų. 2010 m. nudžiūvusi eglė buvo medkirčių nupjauta, nes dūlantis medžio kamienas kėlė pavojų miško lankytojams. Iki šiol tai buvo ne tik vienas iš didžiausių Šakių rajono, bet ir visos Lietuvos gamtos paminklų. Gelgaudiškio eglė buvo storiausia Lietuvos eglė, be to, ji oficialiai buvo pripažinta ir antra pagal aukštumą egle Lietuvoje.^[1]^[2]^[3]

Istorija

Maždaug iki 1989 m. nei Gelgaudiškio seniūnijos, nei Šakių rajono ar tuo labiau Lietuvos gyventojai oficialiai nežinojo, kad slėniuotoje Gelgaudiškio girininkijos vietovėje augo medis rekordininkas. Tuomet vietiniai girininkai atkreipė dėmesį į šį medį, matė, kad tai nebuvo eilinė eglė. Tačiau dar kokius aštuonerius metus apie jos rekordinius duomenis oficialiai nežinota. Kai šiuo itin aukštu medžiu buvo susidomėta respublikiniu mastu, kai jį nutarta įvardinti gamtos paminklu, buvo atlikti ir išsamūs medžio matavimai. 1997 m. spalio 14 d. sudarytame dokumente autoritetinga mokslininkų komisija surašė įspūdingos Gelgaudiškio eglės duomenis. Tuomet žaliuojančios žaliaskarės aukštis siekė per 42,5 m, medžio laja viršijo 29 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje siekė 1,03 metro. Buvo paskaičiuota, kad nukirtus tokio dydžio medį, būtų galima pagaminti apie 16 kietmetrių medienos.^[4]

Apie 2004 m. rekordinis Lietuvos medis apniktas miško kenkėjų nudžiūvo, o pastaruosius penkerius metus jau nebebuvo gyvybingas. Dūlantis medis stovėjo prie pat Gelgaudiškio dvaro parko pažintinio tako, ir, tikėtina, galėjo kelti grėsmę miško parko lankytojams. Buvo priimtas sprendimas šį gyvenimą baigusį gamtos paminklą nukirsti. 2010 m. kovo 18 d. Šakių miškininkai simbolinėmis iškilmėmis „palydėjo“ rekordinį medį nebūtin. Gamtos paminklu įvardinto medžio pjovimą stebėjo gausus būrys vietinių gyventojų, miškininkai, gamtosaugininkai, Panemunių regioninio parko darbuotojai, Kultūros paveldo departamento atstovai, studentai iš Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos ir kt. Visų jų akivaizdoje, nupjovus rekordinę eglę, buvo suskaičiuota: jos ilgis (nuo nupjautos vietos) siekė 41,5 m, kelmo skersmuo siekė 1,4 m, maždaug metro aukštyje kamieno apimtis siekė 3,8 m. Maždaug 1,4 m aukštyje eglės skersmuo buvo daugiau nei 1 m. Miškininkai paskaičiavo, kad iš nupjautos eglės būtų galima pagaminti apie 15 kietmetrių medienos. Tai galėjo prilygti pusantros traktoriaus priekabos malkų kiekiui.^[4] Pagal kelmo rievių skaičių nustatyta, kad eglė gyvybinga buvo mažiausiai 155 metus. Pridėjus dar pastaruosius penkerius metus, ši storiausia ir antra pagal dydį Lietuvoje iki tol buvusi eglė išstovėjo apie 160 metų.^[4] Miškininkai įvertino, kad nupjautos eglės–rekordininkės mediena gamybai jau nebuvo tinkama. Smarkiai sudūlėjęs medis virsdamas sutrūko į keletą dalių. Medkirčių motoriniai pjūklai palyginti lengvai nurėžė storą kamieną, nes smigo į jį tarsi į kempinę. Buvo atrinktos kelios atskiros eglės dalys, kurias nutarta panaudoti kaip istoriją menančius akcentus Šakių miškų urėdijoje, Gelgaudiškio girininkijoje.

Nupjovus aukščiausią Sūduvos regiono eglę, vienvalde Lietuvos rekordininke tuo metu liko Dzūkijoje auganti maždaug 45 m aukščio eglė (Noriūnų miško eglė). Nupjautoji eglė buvo ir storiausias tokios rūšies medis Lietuvoje.^[4] Šį titulą „perėmė“ Žemaitijoje žaliuojanti Renavo eglė.