Geležinkelio pervaža – geležinkelio vieno lygio susikirtimas (sankryža) su kitu geležinkeliu ar keliu, taip pat taikoma norint atskirti pirmenybę turinčių transporto priemonių eismą.
Anksčiau pervažos būdavo reguliuojamos žmogaus, kuris artėjant traukiniui mojuodavo raudona vėliava ir sustabdydavo geležinkelio liniją kertančio transporto eismą. Rankiniai ir elektriniai užtvarai (šlagbaumai) atsirado vėliau. Tais laikais įvykdavo daug avarijų dėl gyvulių, tad vėliau geležinkelio pervažos šlagbaumas aprėpė visą kelio plotą, kad negalėtų pereiti nei žmonės, nei gyvuliai. Pirmasis JAV patentas geležinkelio pervažų šlagbaumams buvo įteiktas Dž. Nasonui ir Dž. F. Vilsonui iš Bostono1867 m. rugpjūčio 27 d.
Vystantis transportui atsirado naujų problemų – senieji užtvarai nebuvo pastebimi, tad dauguma šalių pakeitė užtvarus lengvesniais ir labiau pastebimais, su įspėjimo signalais ir stop ženklais.
Daugumoje šalių geležinkelio pervažos yra atviros, su paliktais signalo ir stop ženklais. Kai kuriuose šalyse, tarkim Airijoje, prie pervažų dirba žmonės, kurie atvažiuojant traukiniui patys nuleidžia užtvarus. Šie žmonės turi tiksliai žinoti traukinių grafiką, tad su traukinių mašinistais bendrauja racijomis.
Europoje naudojamas Šv. Andriaus kryžius įspėjantis eismo dalyvius.
Šiaurės Amerikoje ant ženklo būna užrašas "Geležinkelio pervaža" (angliškai "Railroad Crossing"), kaip perspėjimo ženklas apie pervažą, o Kanadoje ženklas yra tuščias su raudonu tašku.
Toks užtvėrimas skirtas atitverti žmones nuo pervažos.
Naujas žymėjimas Suomijoje. Jis yra nebrangus ir naudojamas tik mažo eismo intensyvumo keliuose.