Bostonas

Bostonas
angl. Boston
            
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Masačusetsas Masačusetsas
Įkūrimo data 1630 m.
Meras Marty Walsh (D)
Gyventojų (2015) 667 137
Plotas 232 km²
Tankumas (2015) 2 876 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Bostonas

Bostonas (angl. Boston) – miestas JAV šiaurės rytuose, Masačusetso valstijos sostinė. 667,1 tūkst. gyventojų, su priemiesčiais 4,7 mln. (2015 m.). Bostono - Providenso metropolinėje teritorijoje gyvena 7,3 mln. gyventojų (2016 m.) 9189 km² plote. Tai didelis prekybos ir finansų, pramonės, kultūros centras ir uostas prie Atlanto vandenyno. Didelis transporto centras. Uosto metinė krovinių apyvarta viršija 20 mln. tonų, veikia Logano tarptautinis oro uostas. Yra pirmasis JAV metropolitenas, įkurtas 1897 m. Reikšmingas švietimo centras. Universitetai (žymiausi – Bostono priemiestyje esantys Harvardo universitetas ir Masačusetso technologijos institutas). Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, gumos, poligrafijos pramonė.

Istorija

Miestą 1630 m. rugsėjo 17 d. įkūrė puritonų kolonistai iš Anglijos. 16891691 m. naujakurių sukilimo prieš kolonijinę vadovybę centras. XVIII a. vienas didžiausių britų centrų Šiaurės Amerikoje. Miestą 1773 m. išgarsino vadinamoji Bostono arbatėlė – pagarsėjusi trylikos kolonijų protesto akcija prieš Didžiosios Britanijos valdžios sprendimą Rytų Indijos bendrovei be muitų įvežti arbatą į Šiaurės Ameriką. Tuo itin pasipiktino vietos pirkliai, kurie 1773 m. gruodžio 16 d. į jūrą išpylė 342 arbatžolių dėžes, kainavusias 18000 svarų sterlingų. Arbatėlė sukėlė tolimesnį britų kolonijų regione siekį išsilaisvinti. JAV nepriklausomybės karo metu Bostone vyko atkaklūs mūšiai.[1]. XIX a. Bostonas tapo svarbiu JAV pramonės centru. 1872 m. įvyko didysis Bostono gaisras, kurio metu nuniokota 26 ha miesto teritorijos. XX a. pradžioje ir viduryje pramonė smuko. 1919 m. sausio 15 d. miestą sukrėtė Bostono melasos katastrofa. Nuo 1970 m. Bostonas persitvarkė į intelektualų ir pažangių technologijų taikymo centrą, miesto ekonomika auga.

Architektūra ir kultūra

Bostono istorinis centras netaisyklingo plano. Mieste išlikę daug XVIII ir XIX a. neoklasicizmo ir neoromaninių pastatų. Žymiausi: Karališkoji bažnyčia, Valstijos rūmai, Švč. Trejybės bažnyčia, Bostono viešoji biblioteka.[2] Bostone gausu muziejų, tarp kurių žymiausi – Amerikos dailės ir mokslų akademija. Tolimųjų Rytų meno muziejus, Bostono dailės muziejus, veikia planetariumas, akvariumas. Bostone leidžiamas tarptautinis dienraštis „The Boston Globe“, nuo 1976 m. koncertinę veiklą vykdo roko grupė „Boston“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2010 m.
1820 m.sur. 1830 m.sur. 1840 m.sur. 1850 m.sur. 1860 m.sur. 1870 m.sur. 1880 m.sur. 1890 m.sur. 1900 m.sur.
43 298 61 392 93 383 136 881 177 840 250 526 362 839 448 477 560 892
1910 m.sur. 1920 m.sur. 1930 m.sur. 1940 m.sur. 1950 m.sur. 1960 m.sur. 1970 m.sur. 1980 m.sur. 1990 m.sur.
670 585 748 060 781 188 770 816 801 144 697 197 641 071 562 994 574 283
2000 m.sur. 2010 m.sur. - - - - - - -
589 141 617 594 - - - - - - -

Sportas

Bostone populiariausia sporto šaka krepšinis. Žymiausias klubas – 17 kartų laimėjęs NBA čempionatus Bostono „Celtics“.

Populiarus ir ledo ritulys. Bostono „Bruins“ klubas 6 kartus tapo Stenlio taurės laimėtoju. Vienas seniausių Bostono sporto klubų – 1901 m. įkurtas beisbolo Šiaurės Amerikos pagrindinės lygos klubas Bostono „Red Sox“.

Mieste organizuojama daug sporto renginių. Nuo 1897 m. kasmet balandžio mėnesį vyksta Bostono maratonas. 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionatas.

Šaltiniai

  1. H. W. Brands, Benjamin Franklin. Anchor Books, 2000, psl. 465.
  2. Bostonas (Boston). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 384-385 psl.

Nuorodos


Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!