Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija

Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija – žodžio laisvės gynėjos, žurnalistės, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti premija įsteigta 2004 m. Trumpiau dar vadinama Kalbos premija arba Felicijos premija.

Premija

Premiją skiria Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija visuomenės pasiūlytam ir konkurso būdu išrinktam asmeniui ar asmenims už neatlygintinai padarytus reikšmingus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrinėjimus.

Premijos dydis – 6000 eurų.^[1] Apdovanojimą simbolizuojančios „Vyturio“ skulptūrėlės autorė – skulptorė Dalia Matulaitė.

Premijos laureatas skelbiamas Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, o premija įteikiama gruodžio mėnesį, minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį, per iškilmingą Kalbos vakarą, kuris vyksta įvairiose Vilniaus salėse – Filharmonijoje, Kongresų rūmuose, Valdovų rūmuose.

Laureatai

2023 m. Rita Urnėžiūtė.
2022 m. Regimantas Tamošaitis – už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką.
2021 m. Donata Linčiuvienė – už ilgamečius darbus lituanistikos baruose, už pastangas skatinti gražios ir taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą bei rūpinimąsi lituanistiniu paveldu.
2020 m. Aldonas Pupkis – už viso gyvenimo nuopelnus: reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos puslapių įamžinimą ateities kartoms.
2019 m. Punsko Kovo 11-osios licėjus – už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida, už aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje.
2018 m. Elena Bradūnaitė-Aglinskienė – už rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir užsienyje.
2017 m. Aleksas Bartnikas – už ilgametį lituanistikos, etnokultūros ir lietuvių kalbos mokymo plėtojimą Karaliaučiaus srityje.
2016 m. Lionginas Pažūsis – už lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime puoselėjimą ir skatinimą, akademinio lietuvių kalbos diskurso plėtrą, lietuvių kalbos akademinių darbų vertimą į anglų kalbą ir lietuvių poezijos sklaidą anglų kalba.
2015 m. Benjaminas Kondratas – už literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą.
2014 m. Romas Kaunietis – už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą.

Janina Mateikienė – už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių.

2013 m. Gintautas Grigas – už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą.
2012 m. Aldona Treija – už labdaringus darbus telkiant visuomenę lietuvių kalbai ir lituanistikai puoselėti Rygos lietuvių mokykloje.
2011 m. Albina Saladūnaitė – už Gabrielės Petkevičaitės-Bitės idėjų sklaidą Aukštaitijoje ir rašytojos dvasinio paveldo plėtojimą.
2010 m. Vanda Kazanskienė – už aktyvią visuomeninę veiklą telkiant Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenę ir rengiant šeštadieninius lietuvių kalbos mokymus, už lituanistikos ir baltistikos tyrimų plėtojimą Rusijos Federacijoje.
2009 m. Vaclovas Aliulis – už aktyvią labdaringą visuomeninę veiklą atgimimo priešaušriu ir jo laikotarpiu, katalikiškos periodikos organizavimą, kūrybingą, moksliškai grįstą publicistiką, liturginės lietuvių kalbos kūrimą ir diegimą, socialinio ir humanitarinio lietuvių kalbos žodyno brandinimą, jo sintaksės tobulinimą.
2008 m. Albinas Kentra – už naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrimą, paveldo puoselėjimą.
2007 m. Jonas Ohmanas – už aktyvią veiklą skatinant ir plėtojant lituanistikos tyrinėjimus užsienyje.
2006 m. Regina Koženiauskienė, Liudas Subačius.
2005 m. Malgožata Kasner, Stasys Keinys.
2004 m. Violeta Bakutienė, Dalia Vladislava Užpelkienė, Vladas Žukas.