Egipto virtuvė kildinama iš Senovės Egipto virtuvės, kurios metu buvo padėti kulinarijos pagrindai. Egipte nuo senovės vartota vietinė duona, gamintas vynas, alus, vartota daugybė svogūnų ir česnakų. Visi šie ypatumai išlieka ir dabartinėje virtuvėje.
Islamo atėjimas labai apribojo alkoholio vartojimą, anešė naujų draudimų ir taisyklių. Naujaisiais laikais Egipto virtuvę veikė Turkiška virtuvė, kurią atnešė Osmanų imperija.
Produktai ir patiekalai
Egipto virtuvė yra į rytus nuo Magrebo virtuvės, ir didžiausias jos skirtumas nuo pastarosios yra tas, kad čia kuskusas nebeužima svarbios vietos, o svarbiausia yra duona (Egipte ji vadinama eš/aysh عيش). Jau senovėje buvo žinoma apie 30 duonos rūšių. Dabartiniame Egipte naudojamos populiariausios duonos yra šios: pitos tipo paplotis iš baltų miltų (aysh shami), rupių miltų paplotis (aysh baladi), saulėje kildyta duona (aysh shams) ir kt.
Egipto virtuvė iš kitų islamo virtuvių išsiskiria tuo, kad gausiai naudoja pupas (ful) (kitos islamo šalys naudoja daugiausia avinžirnius). Išskirtinė Egipto daržovė taip pat yra džiuto lapai, naudojami dar nuo faraonų laikų.
Egiptas yra vakariausia islamo virtuvės šalis, kuri vartoja ryžius (ruzz) kaip pagrindinį maistą. Jie yra verdami su riešutais, vaisiais ir mėsa. Neretai tokie ryžiai naudojami gaminti mahši (محشي), įdarytas daržoves, – cukinijas, baklažanus, pomidorus, vynuogių lapus (mahshi warraq enab), kopūsto lapus (mahshi koronb).
Gausus pieno produktų pasirinkimas. Be visoms islamo tautoms būdingo jogurto (laban), Egipte gaminama daug sūrių (gibna), kurie būna dviejų rūšių: minkštieji balti sūriai gibna beida ir kietieji sūriai gibna rumy.
Egipte gausu daržovių patiekalų ir naudojama mažiau mėsos, nei kitose islamo virtuvėse. Tradiciškai buvo plačiai naudojami balandžiai (hamaam), jūros pakrantėje ir prie Asuano gausiai vartojama žuvies. Mėsos patiekalai nesiskiria nuo kitų islamo virtuvių: čia kepami kebabai ir kofta.
Nacionaliniai patiekalai
Nors Egipto virtuvė turi daug panašumų su kitomis islamo virtuvėmis, Egiptiečiai linkę pabrėžti kai kuriuos patiekalus kaip savo nacionalinius.
Vienas jų yra ful medames (فول مدمس), pupų troškinys, dažniausiai valgomas su duona ir kietai virtais kiaušiniais.
Kušari (كشرى) – dar vienas nacionalinis patiekalas, gaminamas iš makaronų, ryžių, lęšių, avinžirnių, kurie apliejami aštriu česnako, acto ir pomidorų padažu. Šis patiekalas labai primena Levanto virtuvėsmudžadara.
Tamija, egiptietiškas falafelio variantas, gaminamas iš pupų yra laikomas dar vienu nacionaliniu patiekalu. Tai – pupų tešlos rutuliukai, virti riebaluose ir patiekiami su įvairiais aštriais padažais.
Dar vienas nacionalinis patiekalas yra džiuto lapų sriuba malukhija. Be jos gaminama visa eilė sriubų šurba (shurbah) iš mėsos, daržovių ir žuvies.
Nacionalinis Egipto desertas yra umm ali, karštas razinų pyragas, mirkytas piene. Konafa yra tešliniai lizdeliai, kurie įdaromi riešutais ir saldumynais. Basbusa yra specifinis manų pyragas. Ryžių pudingas vadinamas mahalabija.
Etiketas
Egipto virtuvės etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitų islamo šalių. Valgoma rankomis, sėdint prie žemų staliukų. Arbata ar kava patiekiama valgio pabaigoje.