Džu Si (kin.: 朱熹, pinyin: Zhu Xi; 1130–1200) – kinųfilosofas, gyvenęs Songų dinastijos laikotarpiu (960–1279) ir daug prisidėjęs prie neokonfucionizmo susisteminimo, vystymo ir pritaikymo valstybės valdyme. Džu Si mokymų pagrindu Kinijoje buvo pakeista egzaminų į valstybės tarnybą sistema, galiojusi šalyje iki XX a. pradžios.[1][2]
Biografija
Džu Si gimė pietryčių Kinijoje, dabartinėje Fudziano provincijoje. Būdamas 19 m. išlaikė valstybinius egzaminus į valstybės tarnybą ir per savo gyvenimą ėjo įvairias biurokratines pareigas. Iš pradžių buvo susidomėjęs budizmu ir daoizmu, bet vėliau ėmė gilintis į konfucianizmą, skyrė daug laiko studijoms, tapo pripažintu intelektualu.
Antrojoje gyvenimo pusėje Džu Si užėmė aukštus administracinius postus, tačiau 1196 m. dėl politinių aplinkybių buvo apkaltintas ir pašalintas iš pareigų, jo veikla diskredituota. Vėliau, jau po mirties, Džu Si mokymas buvo reabilituotas, jis buvo pripažintas vienu svarbiausių kinų filosofijos autoritetų.[3]
Veikla
Džu Si mokymas priskiriamas Racionalistų mokyklai. Jis parašė komentarų knygas klasikiniams konfucianizmo tekstams, prižiūrėjo istoriko Sima Guango tekstų susisteminimą, dirbo mokytoju.[4] Viena reikšmingiausių jo veiklų laikomas ankstesnių neokonfucianizmo mąstytojų idėjų sintezė į vieningą visumą, kurią buvo galima pritaikyti švietime ir valstybės valdyme.
