Medis pasiekiamas nuo vienkiemio (Domantų k. 3), 180 m į pietus nuo sodybos į Armenos kairiojo intako Džikų upelio pusę. Vieta – žemėjantis griovos šlaitas, apaugęs tankiais krūmais, lapuočiais medžiais. Išlikę buvusios tinklinės tvoros fragmentų nuo sodybos pusės. Už 110 m į rytus nuo Domantų kadagio, tame pačiame griovos šlaite auga saugomas Domantų ąžuolas.
Domantų kadagys buvo paskelbtas savivaldybės saugomu medžiu 2003 m. Jo aukštis nurodytas 13 m.[1]
Pateikiama istorinių ir tautosakinių žinių pagal vietinio gyventojo Antano Štelmokaičio (g. 1917 m.), 1944 m. žiemą atsikrausčiusio gyventi į žmonos Izabelės tėviškę Domantuose, pasakojimą. Tuo laiku šis kadagys jau buvęs. Be to, ir daugiau kadagių tuomet gausiai augo Armenos šlaituose ir raguvose, tačiau vėliau jie ėmė masiškai džiūti. Domantų kadagys prie Štelmokaičių sodybos buvo didžiausias regioninio parko teritorijoje. 2014 m. jis buvo nulūžęs, apdžiūvęs, dar su spygliais. 2014 m. regioninio parko direkcija inicijavo Jurbarko rajono savivaldybėje Domantų kadagio išbraukimą iš saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų.[4]
Duomenys
Pagal Panemunių regioninio parko gamtos paveldo objekto patikrinimo aktą 2014 m.:[4]