Pakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) spygliai ir kankorėžiai74 m aukščio ir 13,3 m kamieno apimties Pakrantinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) auganti 15 km nuo Port RenfrewVankuverio saloje (Britų Kolumbija)
Išskiriami du didžiosios pocūgės varietetai[2], nors botaninėje literatūroje pasitaiko šaltinių, kur išskiriamas ir trečiasis didžiosios pocūgė varietetas – meksikinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii subsp. lindleyana):[3].
Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii varietetas šalia visžalės sekvojos ir karališkojo eukalipto yra aukščiausiai augantis medis. Pakrantinių pocūgių varieteto savaiminio paplitimo arealo brandžiuose miškuose aukštis siekia daugiau kaip 60-75 m. Jų kamienai iki 1,5–2 m skersmens. Aukščiausios „Diornerio pocūgės“ aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,35 m. Ji auga East Fork Brummit Creek, Coos apygardoje, Oregono valstijoje. Su storiausio, 4,85 m skersmens kamienu didžioji pocūgė „Queets Fir“ auga Queets upės slėnyje, Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio, bet į dar aukštesnes medžio lajas jau nutrūktų vandens gavimas.
1897 metais buvo pranešta, kad JAVVašingtono valstijos, Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų senumo didžioji pocūgė.
Taip vadinama Mineral Tree buvo 119,78 m aukščio ir turėjo 4,57 m kamieno skersmenį.
Senuose dokumentuose yra užfiksuotų ir daugiau 100–120 m aukščio ir 4,5–6 metrų skersmens kamienais šios rūšies medžių. Palyginimui, dabar aukščiausias žinomas medis visžalė sekvoja siekia 115,62 m aukštį.
Požymiai
Visžalis medis. Didžiosios pocūgės laja kūgiška, siaura, šakota. Kamienas ilgas ir tiesus. Spygliai 15-30 cm ilgio, apie 1-1,5 mm storio, gelsvai žali. Moteriški kankorėžiai 4-10 cm ilgio, 3-3,5 cm pločio, vyriški – gelsvai žali, 2-3 cm ilgio. Sėklos 5-6 mm ilgio, subręsta per 12 mėnesių. Didžiosios pocūgės sulaukusios 12 – 15 metų amžiaus brandina kankorėžius[4]
Amžius
Didžiosios pocūgės gyvena daugiau kaip 500 metų. Nustatant amžių pakrantinių pocūgių varieteto augimo vietose, 650 metų amžius pasitaiko gana neretai. Vankuverio saloje žiemos metu siautėjant viesului ir išvertus pakrantinę pocūgę, iš kelmo rievių skaičiaus buvo nustatytas to medžio amžius: 1350 metų (Stoltmann 1987 m.). Pagal kelmo rieves kituose šaltiniuose nurodoma kita, 1307 metų amžiaus turėjusi didžioji pocūgė. Visi šie seniausi medžiai yra pakrantinės pocūgės varietetas[5]
Atsparumas
Didžioji pocūgė priskiriama 4-6atšiaurumo zonoms,[6] bet gali augti ir 7 atšiaurumo zonoje, tik reikalinga papildoma priežiūra karštu ir sausringu metų laikotarpiu.[7]
Panaudojimas
Didžioji pocūgė vertinama dėl savo kokybiškos medienos, sodinama daugelyje šalių kaip dekoratyvinis augalas.
Simbolika
Didžioji pocūgė yra pavaizduota Kaskadijos subregiono ar valstybės įkūrimo šalininkų judėjimo vėliavoje.
