Chelmo gubernija (rus.Холмская губерния, lenk.Gubernia chełmska) – buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1912–1915 m. Centras – Chelmas. Guberniją sudarė 8 apskritys.
Gubernijos įkūrimo iniciatorius buvo Chelmo stačiatikių vyskupas Eulogijus (Georgijevskis), kuris matė kad stačiatikybė regione praranda įtaką, kadangi po 1875 m. unitų bažnyčios panaikinimo dauguma unitų pasirinko tapti katalikais, o ne stačiatikiais. Kita gubernijos įkūrimo priežastis buvo ta, kad šiose žemėse gyveno daug ukrainiečių. Prieš karą 1914 m. gubernijoje gyveno 50,1 % ukrainiečių, 30,5 % lenkų ir 15,8 % žydų. Įkurdami guberniją rusai siekė visiškai surusifikuoti gubernijos žmones ir taip užkirsti kelią galimam šių žemių praradimui esant dideliam kariniui konfliktui. 1915 m. balandžio 4 d. gubernija buvo prijungta prie Kijevo generalgubernijos, tačiau dėl prasidėjusio I pasaulinio karo faktiškai tas prijungimas įvyko tik ant popieriaus. Vokietijos imperijai užėmus šias žemes, šiaurinė gubernijos dalis prijungta prie Oberosto, o pietinė prie Liublino generalgubernijos. Pasibaigus karui dėl šių žemių kovojo Vakarų Ukrainos liaudies respublika, Antroji Lenkijos respublika ir Tarybų Rusija, nuo 1919 m. visos šios žemės atiteko Lenkijai ir buvo prijungtos prie Liublino vaivadijos.
Gyventojai
Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis
Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[2]: