Charibertas I (apie 517 – 567 m. gruodžio mėn.) – Paryžiaus karalius iš Merovingų dinastijos, antrasis vyresnysis Chlotero I ir Ingundos sūnus. Jo vyresnysis brolis Gunthar mirė truputį anksčiau už jų tėvą. Chariberto vardas senojoje frankų kalboje reiškia „Šviečiantis armijoje“.
Chariberto I atvaizdas bronziniame medalyje (apie 1720 m.)Frankų karalystės 561 m.:Guntramo karalystė Chariberto I karalystėSigeberto I karalystėChilperiko I karalystė
Valdymas
Mirus tėvui ir Chilperikui I nepavykus pasisavinti jo palikimo, Charibertas I, suderinęs su broliais, padalijo Frankų valstybę į keturias dalis. Charibertui atiteko tai, kas buvo vadinama „Childeberto karalyste“, t. y. didysis Paryžiaus baseinas, prie kurio buvo prijungtos žymios Akvitanijos ir Provanso dalys. Be Paryžiaus, čia įėjo tokie miestai, kaip Senlis, Melun, Šartras, Tūras, Puatjė, Saintes, Bordo, bei Pirėnų miestai. Pagal savo sostinę ši teritorija įgijo Paryžiaus karalystės pavadinimą. Tai buvo geriausia frankų valstybės dalis, turtingiausia savo fiskais, patogiausia apsiginti. Be to, gaudamas Paryžių kaip sostinę, Charibertas tapo Chlodvigo kapo sergėtoju ir populiariojo Childeberto I charizmos paveldėtoju. Pavojus galėjo grėsti tik jo pietinėms valdoms, Akvitanijai, kurioje vis dar buvo stiprus vietinis autonomizmas.
Charibertui buvo gimusios dukterys, o vienintelis sūnus mirė netrukus po gimimo, todėl valstybė po jo mirties buvo padalinta jo broliams Chilperikui I, Sigebertui I ir Guntramui, tačiau Paryžius išliko bendra valda.
Šaltiniai
Bernard Bachrach. Merovingian Military Organization, 481–751. Minneapolis: University of Minnesota Press, 1971
_-_Caribert,_roi_franc_de_Paris_et_de_l%27ouest_de_Gaule_(mort_en_567).jpg)
