Bohemijos ir Moravijos protektoratas

Bohemijos ir Moravijos protektoratas vok. Protektorat Böhmen und Mähren ček. Protektorát Čechy a Morava
← 1939 – 1945 →
Vėliava Herbas
Himnas Kde domov můj / Wo meine Heimat ist „Kur mano namai“
Location of Bohemija ir Moravija Bohemijos ir Moravijos protektoratas 1942 m. (tamsiai žalia) Trečiajame Reiche (šviesiai žalia)
Sostinė	Praha
Kalbos	Vokiečių, čekų
Vyriausybė	Neįvardinta
Reichsprotektorius
1939–1943	Konstantin von Neurath
1943–1945	Wilhelm Frick
Era	Antrasis pasaulinis karas
- Vokietijos okupacija	1939 m. kovo 15 d.
- Vokietijos kapituliacija	1945 m. gegužės 8 d.
Valiuta	Protektorato krona

Bohemijos ir Moravijos protektoratas (vok. Protektorat Böhmen und Mähren, ček. Protektorát Čechy a Morava) – nacistinės Vokietijos 1939–1945 m. aneksuotoje^[1] Čekijoje sukurtas valstybinis darinys.^[2] Protektoratas įkurtas 1939 m. kovo 16 d. Hitlerio dekretu dieną anksčiau Vokietijos kariuomenės užimtoje Čekoslovakijos teritorijoje.^[2]

Protektoratas apėmė likusią Čekoslovakijos teritoriją, kuri buvo sumažėjusi po Miuncheno susitarimo ir pirmojo Vienos arbitražo, kai atsiskyrė Slovakija.^[2]

Dauguma valstybių Bohemijos ir Moravijos protektorato nepripažino.^[2]

Valdymas

Bohemijos ir Moravijos protektoratas formaliai turėjo ribotą politinę autonomiją. Veikė prezidento ir vyriausybės institucijos, taip pat nedidelė kariuomenė.^[2] Tačiau iš tiesų protektoratą valdė reichsprotektorius:

• Konstantinas von Neiratas (1939–1941 m.);
• Reinhardas Heidrichas (1941–1942 m.);
• Kurtas Daluege (1942–1943 m.);
• Vilhelmas Frikas (1943–1945 m.).

Administracinis suskirstymas

Administraciniais tikslais Bohemijos ir Moravijos protektoratas buvo padalintas į dvi žemes (Länder): Bohemiją (Böhmen) ir Moraviją (Mähren). Vėliau kiekviena iš jų buvo suskirstyta į Oberlandratsbezirke, kurių kiekvieną sudarė Bezirke.^[3]

Bohemija
Budweis	Budweis, Gumpolds, Ledetsch, Pilgrams, Tabor, Wittingau
Königgrätz	Chrudim, Hohenmauth, Jitschin, Königgrätz, Königinhof, Leitomischl, Nachod, Neu-Bidschow, Neuenburg, Pardubitz, Reichenau, Semil
Pilsen	Klattau, Kralowitz Pilsen-Land, Pilsen-Stadt, Pisek, Schüttenhofen, Strakonitz, Taus
Prag	Beneschau, Beraun, Böhmisch-Brod, Brandeis, Jungbunzlau, Kladno, Kolín, Laun, Melnik, Pibrans, Prag-Land-Nord, Prag-Land-Süd, Prag-Stadt, Rakonitz, Raudnitz, Schlan, Seltschan, Tschaslau
Moravija
Brünn	Boskowitz, Brünn-Land, Brünn-Stadt, Gaya, Göding, Ungarisch-Brod, Ungarisch-Hradisch, Wischau, Zline
Iglau	Groß-Meseritsch, Iglau, Mährisch-Budwitz, Neustadtl, Trebitsch
Mährisch-Ostrau	Friedberg, Kremsier, Littau, Mährisch-Ostrau, Mährisch-Weißkirchen, Olmütz-Land, Olmütz-Stadt, Prerau, Proßnitz, Wallachisch-Meseritsch, Wesetin

Šaltiniai

1. Gruner 2015, p. 104.
2. „Bohemijos ir Moravijos protektoratas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.
3. „Amtliches Deutsches Ortsbuch für das Protektorat Böhmen und Mähren“. www.hartau.de. Nuoroda tikrinta 2021-11-24.

Literatūra

• Gruner, Wolf (2015). „Protectorate of Bohemia and Moravia“. In Gruner, Wolf; Osterloh, Jörg (eds.). The Greater German Reich and the Jews: Nazi Persecution Policies in the Annexed Territories 1935–1945. War and Genocide (anglų). Vertė Heise, Bernard. New York: Berghahn Books. ISBN 978-1-78238-444-1.

Nuorodos

• Bohemijos ir Moravijos protektorato žemėlapiai