|
Birštono valsčius
54°36′š. pl. 24°02′r. ilg. / 54.60°š. pl. 24.03°r. ilg. / 54.60; 24.03
Birštono valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Birštonas.
Istorija
XIV a. valsčiaus teritorijoje buvo dykra. 1387 m. Ldk Jogaila valsčių dovanojo Skirgailai. Birštono pavietas minimas XVI a. pradžioje. XX a. tarpukariu minimas 1919–1924 m., vėliau panaikintas. Atkurtas 1933 m. gruodžio 29 d. iš panaikinto Nemajūnų valsčiaus ir kelių Jiezno valsčiaus kaimų:[1]
- Jiezno valsčiaus:
- Birštonas,
- Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kernuvių, Lengveniškių, Medeikonių, Paprienės, Širvinių, Škevonių kaimai;
- Nemajūnų valsčiaus:
- Nemajūnų bažnytkaimis,
- Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Martinonių, Matiešionių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Paverknių, Palešiškių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai,
- Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jiezno rajonui (2 apylinkės) ir Prienų rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija
|
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Ūkių sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
1949-01-01
(išsamiau) |
132 |
|
|
5 apylinkės [2] |
|
Suskirstymas
Gyvenvietės
1933 m. gyvenvietės:
- Birštono mst.,
- Nemaniūnų bažnytkaimis,
- Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Kernuvių, Lengveniškių, Martinonių, Matiešionių, Medeikonių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Palešiškių, Paprienės, Paverknių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Širvinių, Škevonių, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai,
- Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai.
Gyventojai
Žymūs žmonės
Šaltiniai
|
|
