Rajonas aplink Basą buvo gyvenamas nuo priešistorinių laikų. Juos primena 1971 m. liepos 22 d. atrasta „Basos dama“. Miestas įsteigtas romėnų laikais IV a. pr. m. e. ir pavadintas Basti vardu. Jis buvo svarbus romėnų Tarako srities komercinis centras. Basos vyskupija įsteigta 306 m. Senovinė San Maksimo bažnyčia, įsteigta vizigotų karaliaus Rekaredo apie 600 m. Kraštą užėmus musulmonams katedra 713-1489 m. buvo paversta į mečetę. Miestas liko pagrindiniu komerciniu centru su daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, vienų iš trijų svarbiausių miestų Granados karalystėje. 1489 m. per Rekonkistą, miestą po septynių mėnesių apgulties užėmė karalienės Izabelės Kastilietės kariuomenė. Jos pabūklas vis dar papuošia Alamedą. 1810 m. rugpjūčio 10 d. šalia miesto prancūzų pajėgos nugalėjo didelę ispanų kariuomenę.
Keliai
Pro Basą dar I a. nutiestas Augusto kelias „Via Herculea“, jungęs Antekerą ir Kartacheną. Šiandien Basa pasiekiama tuo pačiu maršrutu nutiestu plentu A92 iš Almerijos arba Sevilijos ties Gadiksu pasukus keliu A92N šiaurės rytų kryptimi. 2003 m. pašalinus pavojingiausias kelių kreives maršrutas tapo saugesnis ir greitesnis. Nuo Viduržemio magistralės E15 pasiekiama keliu A334 nuo Santa Barbaros pasukus vakarų kryptimi, iš Malagos – keliais A45 arba A46 iki plento A92 ir pasukus į rytus.
1885–1985 m. veikė ir geležinkelisMursija – Granada, tačiau jį nukonkuravo automobilių transportas. Basos geležinkelio stoties aikštėje trečiadieniais vyksta turgūs, buvusi trasa tapo automagistrale, o geležinkeliui atminti buvusios pervažos vietoje pastatytas paminklas.[1]
2007 m. pačioje Basoje gyveno 23 287 gyventojai, kitose savivaldybės gyvenvietėse: Baule – 181, La Chamule – 37, Rio de Basoje – 100, Benasebadoje – 16 gyventojų.
Ekonomika
Basa – žemės ūkio kraštas. Auginami miežiai, migdolai, alyvmedžiai, išplėtotas mėsos apdirbimas, sūrių gamyba. Veikia apie 1450 prekybos ir paslaugų įmonių, tarp jų 26 kavinės ir restoranai, turistams turima 318 vietų viešbučiuose ir pensionuose.